Iš „Tirukuralo“ / Palaima meilės glėby

kama

 

Pabunda mūs pojūčiai meilės glėby, –
Pajunta palaimą visi.

Išgydoma vaistais liga, bet gražuolė
Susirodžiusi išgydo pati.

Ar Vaišnaus dangus – didesnė palaima
Už miegą glėby mylimos?

Iš kur ta ugnis, kad vėsina artėjant,
O degina tolstant nuo jos?

Glėby mylimosios, gėlėm padabintos,
Aš viską, ko trokštu, randu.

Mylimosios pečiai – lyg nektaro indas:
Juos palietęs, atgimstu naujai.

Kai mylimųjų nebeskiria niekas,
Net oras – palaima abiem.

Kivirčai ir santaika, švelnios glamonės –
Viskas iš meilės didžios.

[Senovės Indijos poezija. Vilnius: Vaga. 1991. P. 506]

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code