Senovės Indijos poezija
TREČIA GIESMĖ
Ardžunas pasakė:
Jeigu išmintį veritini, Krišnai,
daug labiau nei atliekamą veiksmą,
tai kodėl į siaubingą žygį
mane skatini tu, Kešavai?
Prieštaringais, savotiškais žodžiais
Tu supainioji manąjį protą;
Pasakyk aiškiai tik viena:
Kaip man elgtis, kaip išsigelbėti?
Maloningasis Viešpats atsakė:
Du kelius Aš esu apreiškęs,
Kaip šioj žemėj siekt tobulumo:
Supratingiems – joga pažinimo,
O veikimo joga – asketams.
Jei žmogus atsisako veiksmo,
Jis neveikiantis nepasidaro,
Nes pati neveikia savaime
Nesuteikia jam tobulumo.
Neatlikdamas jokio veiksmo,
Nieks negali išbūti nė mirksnio:
Pagimdyti gamtos trys gunai
Verčia veikti kiekvieną būtybę.
Kas vien pojūčius laiko sutramdęs,
O širdies gilumoje nesiliauja
Vis gardžiuotis juslių malonumais, –
Apsimetėliu tą pavadinsiu.
Kas jusles širdimi suvaldo
ir nukreipia jas karma-jogai,
iš veiksmų nelaukdamas vaisių,
tas aukščiau, tas puikus, Ardžunai.
Tai darykit, kas reikia daryti,
Neveiklumą veikla pranoksta:
Juk pražūtų net tavo kūnas,
Jeigu vengtum bet kokio veiksmo.
Neaukojamas Viešpačiui darbas
Pančiais virsta šitam pasauly;
Užtatai tik aukodamas veiki,
Kad nebūtum veiklos suvaržytas.
Nes pasakė esybių Valdovas,
Jas drauge su auka sukūręs:
„Per aukas klestėkit ir tarpkit!
Auka – jūsų troškimų karvė”.
Aukomis jūs dievus maitinkit,
O dievai tegu jus maitina:
Taip, visad remdami vienas kitą,
Jūs Aukščiausią Palaimą patirsit.
Apdalys geidautom malonėm
Jus dievai, auka sustiprėję;
Vagys tie, kas jų dovanas ima,
Patys nedovanodami nieko.
Nuo kalčių apsivalo šventieji,
Misdami atnašų likučiais,
O netikėliai nuodėmę valgo,
Vien tik sau išsivirę maistą.
Kyla visos būtybės iš maisto,
Iš vandens randas maistas, iš liūties,
Iš aukos prasideda lietūs,
O auka – iš karmos, iš veiksmo.
Karmą Brahmanas gimdo, žinoki,
Pats iš Amžino Skiemenio gimęs;
Užtat auka pastoviai
Visa persmelkęs Brahmanas laikos.
/…/
[Senovės Rytų poezija//Senovės Indijos poezija. Vilnius: Vaga: 1991. P. 393-395]
Naujausi komentarai