Senovės Indijos poezija

jautis

TREČIA GIESMĖ

 

Ardžunas pasakė:

 

Jeigu išmintį veritini, Krišnai,

daug labiau nei atliekamą veiksmą,

tai kodėl į siaubingą žygį

mane skatini tu, Kešavai?

 

Prieštaringais, savotiškais žodžiais

Tu supainioji manąjį protą;

Pasakyk aiškiai tik viena:

Kaip man elgtis, kaip išsigelbėti?

 

Maloningasis Viešpats atsakė:

 

Du kelius Aš esu apreiškęs,

Kaip šioj žemėj siekt tobulumo:

Supratingiems – joga pažinimo,

O veikimo joga – asketams.

 

Jei žmogus atsisako veiksmo,

Jis neveikiantis nepasidaro,

Nes pati neveikia savaime

Nesuteikia jam tobulumo.

 

Neatlikdamas jokio veiksmo,

Nieks negali išbūti nė mirksnio:

Pagimdyti gamtos trys gunai

Verčia veikti kiekvieną būtybę.

 

Kas vien pojūčius laiko sutramdęs,

O širdies gilumoje nesiliauja

Vis gardžiuotis juslių malonumais, –

Apsimetėliu tą pavadinsiu.

 

Kas jusles širdimi suvaldo

ir nukreipia jas karma-jogai,

iš veiksmų nelaukdamas vaisių,

tas aukščiau, tas puikus, Ardžunai.

 

Tai darykit, kas reikia daryti,

Neveiklumą veikla pranoksta:

Juk pražūtų net tavo kūnas,

Jeigu vengtum bet kokio veiksmo.

 

Neaukojamas Viešpačiui darbas

Pančiais virsta šitam pasauly;

Užtatai tik aukodamas veiki,

Kad nebūtum veiklos suvaržytas.

 

Nes pasakė esybių Valdovas,

Jas drauge su auka sukūręs:

„Per aukas klestėkit ir tarpkit!

Auka – jūsų troškimų karvė”.

 

Aukomis jūs dievus maitinkit,

O dievai tegu jus maitina:

Taip, visad remdami vienas kitą,

Jūs Aukščiausią Palaimą patirsit.

 

Apdalys geidautom malonėm

Jus dievai, auka sustiprėję;

Vagys tie, kas jų dovanas ima,

Patys nedovanodami nieko.

 

Nuo kalčių apsivalo šventieji,

Misdami atnašų likučiais,

O netikėliai nuodėmę valgo,

Vien tik sau išsivirę maistą.

 

Kyla visos būtybės iš maisto,

Iš vandens randas maistas, iš liūties,

Iš aukos prasideda lietūs,

O auka – iš karmos, iš veiksmo.

 

Karmą Brahmanas gimdo, žinoki,

Pats iš Amžino Skiemenio gimęs;

Užtat auka pastoviai

Visa persmelkęs Brahmanas laikos.

/…/

[Senovės Rytų poezija//Senovės Indijos poezija. Vilnius: Vaga: 1991. P. 393-395]

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code