A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu:

Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir vadovautis principu eiti nuo žinomo prie nežinomo, nuo paprasto iki sudėtingesnio, nuo žodinės literatūros iki rašytinės, nuo liaudies pasakos iki literatūrinio pasakojimo, siekdami patvirtinti savo iš dalies teorinius modelius ir net nepasiduodančius faktus, kurie leistų mums sutvirtinti savo supratimą apie naratyvų ir diskursyvų sąrangą. (Maupassant: The Semiotics of the Text, 1988)

Paaiškėja, kad Proppo pavyzdys turi įtakos moksliškai nusiteikusiam aštunto dešimtmečio vidurio semiotikui. Išryškėja Greimo pasitikėjimas metafizinėmis sąvokomis (judėjimui „nuo žinomo prie nežinomo“, nuo „paprasto iki sudėtingesnio“, nuo „žodinės literatūros iki rašytinės“ (primena Derrida)). Kitaip tariant, Greimas įpainioja semiotinę būtį į ontologijos sferą.

J. Greimas gimė 1917 m. Tuloje. 1936 m. atvyko į Prancūziją studijuoti Grenoblio universitete. Staiga pajuto viduramžių studijavimo malonumą ir ėmėsi studijuoti Provanso dialektiką. 1940 m. grįžęs į Lietuvą matė kaip į ją veržiasi sovietai ir vokiečiai. Vėl grįžęs į Prancūziją 1944 m., stoja į doktorantūrą, kurią apvainikuoja tezėmis apie madą „1830 m. mada: aprašomoji esė apie to meto aprangos žodyną laikraščiuose“. [Šis pavadinimas atliepia Rolando Barthes‘o Mados sistemą.]

1956 m. Greimas išspausdina straipsnį apie Saussure‘ą, kuriame remiasi savo autoritetais – Maurice‘u Merleau-Ponty ir Claude‘u Levi-Straussu.

1966 m. drauge su Barthes‘u, J. Dubois ir kitais įkuria žurnalą Langages. Taip pat išspausdina savo žymųjį darbą Struktūrinė semantika.

Kartu su Todorovu, Kristeva, Genette‘u, Metzu ir kitais Greimas priklauso Levi-Strausso semiotinei tyrinėjimų grupei, veikusiai College de France. Tiek biografijos.

Kaip ir Saussure‘as, Greimas pripažįsta sistemos reikšmę: vienas ženklas nieko nereiškia. Tačiau priešingai nei Saussure‘as, Greimas akcentuoja, jog kalba yra reikšminių struktūrų visuma, o tai reiškia, jog sistema nėra duota iš anksto, bet turi būti artikuliuojama arba produkuojama.

Jo analizės vienetas yra ne sakinys, o diskursas. Sukuria visą terminų žodyną, kaip „sema“ (minimalus reikšminis vienetas), semema“ (semų branduolys, plius konteksto semos, atitinkančios konkrečią žodžio reikšmę), „klasema“ (konteksto sema), „anafora“ (kuri padeda susieti pasakymus, pastraipas).

Greimas siekia tyrinėti diskurso reikšmės kūrimą – reikšmę, kaip įreikšminimo procesą. Jo semiotika – struktūrinė veiksmo semiotika, kuri aprašo reikšmės reikšmę. Ši reikšmė nėra intencionali (susijusi su psichologiniu objektu), nėra ir hermeneutinė (egzistuojanti dar iki kalbos įveiksminimo).

Diskursas Greimui yra kalba, kokia šneka kalbantysis asmuo, t. y. įveiksminta kalba. Jam nėra subjekto be diskurso, tėra tik subjektas, produkuotas paties diskurso. Gali būti ir absoliutus subjektas, bet tuomet tai jau ne semiotikos, bet ontologijos reikalas.

Greimas labai stengiasi išvengti diskurso subjekto psichologizavimo.

Jam egzistuoja tiktai „aktantai“ – vienetai, kuriuos produkuoja pati diskursyvinių veiksmų konfigūracija. Jam vienas aktantas gali būti lygiavertis dviem psichologiniams atlikėjams, pvz., vyras ir žmona drauge sudarys funkcijų rinkinį, tinkamą naratyvui, arba Paryžius (miestas) gali būti vienas aktantas.

Greimas sukūrė nemažai svarbių terminų. Pvz.: „modalumas“. Lingvistikoje įprastai reiškia tai, kas nurodo pasakymo predikatą. Pvz., teiginyje „Jonas turėjo parašyti laišką“ predikatas bus privalėjimo modalumas. Logikoje modalumas nurodo būdą, kurio dėka kažkas yra arba nėra, arba yra teisinga arba klaidinga, pvz., pasakyti, kad „jis sirgo 2018 metais“ reiškia sirgimo faktui priskirti laiko modalumą.

Greimo modalumo prasmė artimesnė logikai nei lingvistikai. Jo modalumas yra tai, kas apibūdina ir riboja bet kokią aktanto situaciją; labiau hipotetinė dedukcija nei indukcija. Kiekvienoje situacijoje visada yra kažkas duota. Todėl „norėti“, „privalėti“, „žinoti“, „galėti“, „daryti“, „būti“ ir etc. sudaro fundamentalias modalines vertybes, atitinkančias tam tikrus autonominių semiotinių universumų egzistencijos lygius: „norėti“ ir „galėti“ atitinka virtualų modalinių verčių egzistencijos lygį, tuo tarpu „daryti“ ir „būti“ priklauso realizacijos lygiui.

Kadangi modalizavimas lemia aktantų veikimą, jie neperteikia būsenų, susijusių su aistra, emocijomis, kurios kelia netvarką, nebrandumą, painiavą, svyravimus, nestabilumą – procesus, kuriuos sudėtinga susisteminti. Atvirkščiai, modalizavimas kyla iš aksiomų, iš kurių atsiranda tvarka ir sistema.

Į semiotinę aistrų studiją Greimas įveda „aspektualumo“ terminą. Aspektualumo svarbiausias bruožas tas, kad kūnas itin reikšmingas dėl savo ryšio su aistromis.

Kitas pamatinis Greimo semiotinio žodyno terminas – „izotopija“, kurią pasiskolina iš chemijos.

[Man primena Arvydo Šliogerio filosofijos „metodą“ – sąvokas perimtas iš kitur (tarkim fizikos), kaip Niekio kvantas, esmio kvalitetas, alfa taškas ir etc. Arba Deleuze‘ą, kuris rizomos sąvoką pasiskolina iš botanikos.]

Chemijoje izotopija reiškia lygiagrečius reikšmės lygius tame pačiame homogeniškame diskurse. Tai ne tas pats, kaip hierarchinė „paviršiaus/gilumos“ opozicija. Izotopija leidžia reikšmes, veiksmus, pasakymus (skirtingus elementus) susieti su pačiu diskursu.

Šiame tekste bandžiau labai glaustai, bendrais bruožais perteikti Greimo semiotinį projektą, kuris išties reikalauja išsamios analizės norint nors kiek perprasti jo teoriją, kuri vėlgi semiotikos pasaulyje nėra galutinė, tai yra baigtinė, ir yra atvira modifikacijoms.

Svarbiausi Algirdo Juliaus Greimo darbai lietuvių kalba: Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijo: Vilniaus u-tui keturių šimtų metų sukaktuvių proga, Chicago, Mackaus kn. Leid. Fondas, 1979; Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai, A.J. Greimas, Saulius Žukas, Vilnius: Baltos lankos, 1993; Gyvenimas ir galvojimas: straipsniai, esė, pokalbiai, sudarė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Vyturys, serija Ad se ipsum, Švietimas Lietuvos ateičiai, 1998; Mitologija šiandien, antologija, sudarė Algirdas Julius Greimas, spec. Red. Kęstutis Nastopka (ALK), Vilnius: Baltos lankos, 1996; Semiotika, darbų rinktinė, autorizuotas vert. Iš prancūzų k., sudarė ir vertė Rolandas Pavilionis, spec. red. B. Savukynas, Vilnius: mintis, 1989; Prancūziško vertimo pratarmė, leidinyje Hjelmslev, Louis Kalba, įvadas(ALK), Vilnius: baltos lankos, 1995; Baimės ieškojimas, sudarė Kęstutis Nastopka, Virginijus Savukynas, iš prancūzų k. vertė Rolandas Pavilionis, leidinyje „A. J. Greimo centro studijos“, VU, T.7, Vilnius: Baltos lankos, 1999.

Parengė Živilė Filmanavičiūtė pagal John Lechte „Penkiasdešimt pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų nuo struktūralizmo iki postmodernizmo“ (Charibdė. 2001. P. 156-160)