Nuo Saliamono iki kaimynės Marinos
Gibeone VIEŠPATS pasirodė Saliamonui naktį sapne. „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau”, – tarė VIEŠPATS <…> suteik savo tarnui imlią širdį*, kad galėtų valdyti savo tautą ir suprastų, kas gera ir kas pikta. Juk...
Tagged: Edvardas Šidlauskas
Nendartaliečio ataskaita
Netolimoje ateityje Jungtinių Robotų Modelių Organizacija (JRMO) sušaukė neeilinę konferenciją Homo sapiens išnykimo klausimu. Vienas iš pranešėjų, jo retenybė nendartalietis, kalbėjo pakankamai glaustai, bet iš esmės. Tai buvo keli trumpi ir keli pratisi riauktelėjimai,...
12 kartų trumpesnis laikas
Įprasta, kad žodžiai „grožis“ ir „literatūra“ jau taip ilgai ir patikimai suaugę, kad ausyse nuskamba it seni geri kaimynai, apie kuriuos vargu bau ar viliesi išgirsti ką nors nauja, tačiau imi ir išgirsti, išgirsti...
Eugenas Finkas: gyvenimo prasmė
Iliustracija: Allen Taylor / unsplash.com Eugenas Finkas (1905 – 1975) yra solidi Vakarų fenomenologinės filosofijos figūra. Kažkurį laiką artimai bendradarbiavo su Edmundu Husserliu, o vėliau ir su Martinu Heideggeriu. E. Finkas vertinamas kaip vienas...
Bučiuok laidus
Jei dabar imčiau girti elektrą, kokia ji gera, kaip nušviečia gyvenimą, kokiu laimingu ji padaro žmogų, o jūs tuo patikėję imtumėte ją ragauti it biblinis Adomas, turbūt 220 V įtampa paliktų neišdildomus prisiminimus ir...
Maxas Weberis: religija ir filosofija
Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau,...
Žmogui maloniausia daug galėti, bet nieko nedaryti, viską gaunant iš kitų
Pastebėjau, kad jei kažko tikimės iš kito žmogaus ir manome, kad jis ar ji daug deda pastangų, bet visgi nesigauna, mažiau nusiviliame ir pykstame, nei tada, kai nesėkmės atveju dar stebėjome ir žmogaus atsainumą....
Filosofas Naglis Kardelis: kas yra filosofija?
2016 m. lapkričio 05 d. LKTI aplankėme filosofą Naglį Kardelį, kuis maloniai sutiko atsakyti į mums rūpimus klausimus. 1. Kas yra filosofija? 0h 00:19 >> 2. Kaip Jūs patekote į filosofijos pasaulį? 0h 23:55 >> 3. Ar įmanoma objektyvi patirtis...
Filosofas Aldis Gedutis apie postmodernybę, Lyotard‘ą, mokslą ir filosofiją
Ž.: Kas yra postmodernizmas? Kaip apibrėžtumėte šį terminą Jūs? A.: Nežinau… Šitas žodis per 40 ar beveik 50 metų yra įgavęs tiek daug vartojimo aspektų, kad sutalpinti viską į vieną apibrėžimą būtų sudėtinga. Juolab,...
Tonalinis balansas kaip naratyvų analizės priemonė
2014 m. rugsėjo 17 – spalio 9 d. LEU Lituanistikos fakultete vyko Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos paskaitų ciklas pavadinimu „Kaip skaityti eilėraštį (Jurijaus Lotmano poetika)“. Tai poezijai, rusų literatūrai, semiotikai ir kultūros fenomenų...
Etinis incestas
Etinis incestas (arba kraujomaiša) – kai vadovaujamasi ne profesine ar kitokia etika, bet giminės ir tiesiog asmeninių ryšių pragmatika. Prisimenu gūdžius devyniasdešimtuosius, kai savo smulkiame versle, į pagalbą pasišaukęs kelis draugus ir giminaičius, turėjau...
Nepadori filosofija
Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....
Sapnas apie deskripciją
Tuo metu kai „aš“ didesne dalimi miegojo, smegenys intensyviai dūzgė ir audė mintį apie deskripcijos ir kritinės analizės vertę. Pradėjo nuo lango ir rėmo metaforos, pamėgtos kino teoretikų. Langas – tai dokumentika arba fenomenologinis...
[Religinės] pasaulėžiūros revizija
Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Tie vaizdiniai, tai reakcija į tam tikras istorines aplinkybes, iššūkius, sukrėtimus, tokius kaip karas, badas,...
Derrida ir Dievo katarsis
Pagal vieną senovės egiptiečių legendą, pasaulio viešpačiui nuo pat pasaulio pradžios dėl nežinomos priežasties buvo atimta akis. Jis įpareigojo Šu ir Tefnut jam ją atnešti. Šiedu taip ilgai negrįžio, kad Ra buvo priverstas į...
Šizoanalizė v. s. psichoanalizė
Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius...
Dovanojimo laisvė, kaip galimybė pranokti save
Atskira būtybė gali užsidaryti savo egoizme, taip įtvirtindama savęs izoliaciją. Ir ši galimybė, pamiršti kito transcendentiškumą – nebaudžiamai išvyti svetingumą (visą kalbą) iš savo namų, išvyti transcendentinį santykį, kuris vienintelis ir teleidžia „Aš“ savyje...
Heidegerio tiesa ir skaitmeniniai prekių kodai
Žemiau pateiktas tekstas yra Heidegerio viešų paskaitų ciklo „Vom Wesen der Wahrheit” santrauka bei savotiška interpretacija. Originalų tekstą lietuvių kalba galima rasti A. Šliogerio parengtuose M. Heidegerio „Rinktiniuose raštuose” (1992, 291-312 psl.), skyrelis „Apie tiesos...
Heidegeris ir drugeliai
Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede)...
Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai
Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja” mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...
Niekio terapija
Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...
Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija
„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...
Deleuze’o interpretacija: menas, kaip afektų fabrikas
Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...
Veido nihilizmas ir bežadė baimė
Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht), jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...
Altonos atsiskyrėliai: Sąžinės revizija
Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...
Kazino Tanato
Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...
Septyni samurajai
Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...
Žmogus meška
„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...
Lieptuviai
Gyveno kartą ant Žemės veido tokia lieptuvių tautelė. Sako, mėgę jie viens kitam liepti, turėjo tokią silpnybę, o gal viens kitam ant galvos lipti, metraščiuose apie tai žodžiai kiek išplaukę. Ir taip jie į...
Naujausi komentarai