Ką marsietis visada norėjo žinoti

septintas

Katrinos Lange iliustracija iš Julios Knop knygos “Didieji gyvenimo klausimai mažiesiems filosofams” (Vilnius: Gimtasis žodis. 2013)

Kaip yra su tiesa ir įvairiomis nuomonėmis apie ją? Filosofas Robertas Špemanas (Robert Speamann) daug mąstė apie tai ir rado pavyzdį, kurį lengva suprasti. Čia, Žemėje, esama įvairių nuomonių, ar Marse yra gyventojų, ar ne. Tikriausiai jų nėra, bet kas gali tai žinoti?

astuntas

Katrinos Lange iliustracija iš Julios Knop knygos “Didieji gyvenimo klausimai mažiesiems filosofams” (Vilnius: Gimtasis žodis. 2013)

O kaip būtų atvirkščiai? Jei du marsiečiai ginčytųsi, ar Visatoje, be jų, dar yra gyvų būtybių, jie galėtų lygiai kaip mes čia,Žemėje, būti skirtingų nuomonių. Šviesiai žaliai taškuotas marsietis mano «Mes esame vienintelės gyvos būtybės Visatoje». O kitas su tamsiai žaliais dryžiais sako: «Ne, kur nors jų tikrai yra». Mes, Žemės žmonės, galime aiškiai atsakyti į šį klausimą. Mes žinome: taškuotas marsietis neteisus, nes mes esame! Tiesa, abiem žmogeliukams iš Marso tai yra visiškai nesvarbu. Žmogeliukas su šviesiai žaliais taškais gali laikytis savo nuomonės bent tol, kol dryžuotas marsietis gaus iš Žemės laišką, kuris bus įrodymas, kad mes, žmonės, egzistuojame. Tačiau jo nuomonė yra klaidinga iš pat pradžių, dar prieš mums išsiunčiant į Marsą zondą su laiškais. Tiesa, kad mes egzistuojame, nepriklauso nuo marsiečių nuomonės.

[Knop J. Didieji gyvenimo klausimai mažiesiems filosofams. Vilnius: Gimtasis žodis. 2013. P. 70, 71]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code