Kelias

Žmogaus egzistenciją laike paprastai simbolizuoja kelias, kuriuo keliaujame: išeiname ir sugrįžtama, panašiai kaip sugrįžta namo Odisėjas įveikęs jutiminio pasaulio vandenis, kuriuose jūros dievų pyktis lydi kiekvieną, norintį ištrūkti iš sansaros rato. Odisėjas, kaip nurodo Porfyrijus, turi pamiršti jūreivystę, kad išvydęs irklą, pamatytų jį esant vėtykle.

Taip neoplatonikai alegoriškai kalbėjo apie dvasinį kelią, kuris nebūtinai tapus vienokiam ar kitokiam teurginiam metodui, reikalaujančiam specialios iniciacijos bei praktikos, bet veikiau yra sunkus praregėjimo ir pažinimo arba nežinojimo, apgaulės ir išdavystės kelias nuo pat gimimo iki mirties, vedantis ir „žemyn“, ir „aukštyn“.

Visi kiti keliai yra šio visuotinio Kelio (tai ir reiškia Tao) atšakos.

[Algis Uždavinys. Matyti ir nematyti šešėliai. Apmąstymai apie Pauliaus Normanto fotografijos parodą. 7 meno dienos. 1996 m. rugsėjo 02 d.]