Mažai kas susimąsto

Mažai kas susimąsto, kad modernistinė kultūra, kurianti vis naujus absurdiškiausius poreikius ir vis naujas pagundas – tai kiekybės karalystė, kurioje „blogio monotonija“, deja, tik saldžių sirenų kaukę dėvi. Žmogus negali tarnauti dviem šeimininkams – jo energija ribota, gyvenimas trumpas. Daugelis net nesuvokia, kad šiame gyvenime turi padaryti lemiamą pasirinkimą, todėl atsiduoda fantomų jungui, tūkstantveidei ir vis tai pačiai prostitutei, kurios buvimą liudija tiek televizijų ekranai pats žodis „televizijai“ ar tik nereiškia „dangiškosios vizijos“? „kosminių ateivių“ bene Simono Mago? Neomitologijos, tiek egzistencialistų fatališkos klaidos. Didis ir nesąmoningas tradicinės visuomenės ilgesys gundo siekti žemesnio lygio socialinio homogeniškumo. Kai žmonės težino tai, kas jiems „patinka“ ir kas „nepatinka“, o masinių komunikacijų priemonės skirtos sugestijai, slepiančiai tikrąją pasaulio esmę bei prasmę, tuomet „kultūros“ kraitis tėra netikinčiųjų tikėjimai ir nemąstančiųjų mintys.

[Algis Uždavinys. Lietuvos kultūros kryžkelė. Literatūra ir menas. 1992 m. liepos 4 d.]