Pradžios ir pabaigos alchemija

Sodas yra metafora – idealus nenutapytas paveikslas, kurio atšvaitus veltui bandome įžvelgti žolėje po savo kojomis. Tačiau vis tiek visada reikia eiti, nešioti akmenis, kasti duobes, rašyti šventraščius, suvokiant, jog tavo darbas yra opus contra naturam, o galbūt ir tavo siela yra contra naturam – svetima šiai bežadei ir vienintelei žemei, kurios niekas iš esmės negali nutapyti, kaip negali nutapyti Eliziejaus laukų. Tačiau kvaila būtų kalbėti apie tapybos pabaigą, nes dar nebuvo tikrosios pradžios… Dėl šios priežasties ir tradicija yra kaip plaštakė, kuri telpa delne, ir praradimas yra tik nebūties aukojimas.

[Algis Uždavinys. Pradžios ir pabaigos alchemija. Literatūra ir menas. 1999.08.07. Nr. 32 (2756). P. 8]

***

[M. K. Čiurlionio tapyba Angelas (Angelo preliudas), 1909 m.]