Poperis: eksperimentinis metodas
Fizikai naudoja eksperimentinį metodą, t. y. dirbtinę kontrolę ir dirbtinę izoliaciją, ir tai garantuoja panašių sąlygų atkūrimą, vėliau sukeliant atitinkamus padarinius. Šis metodas akivaizdžiai pagrįstas idėja, kad panašiomis aplinkybėmis vyksta panašūs dalykai.
Istoricistas aiškina, kad toks metodas sociologijai netinka, o jei ir tiktų, vis tiek nebūtų naudingas. Be to, kadangi panašios sąlygos įmanomos tik tam tikru konkrečiu laikotarpiu, kiekvieno eksperimento rezultatai turės labai ribotą reikšmę. Dar daugiau, dirbtinė izoliacija pašalins kaip tik tuos faktorius, kurie sociologijai yra reikšmingiausi. Robinzonas Kruzas ir jo izoliuotas ūkis negali būti vertingas modelis ekonomikai, kurios problemos kyla iš ekonominės individų bei grupių sąveikos.
Toliau teigiama, kad neįmanomi jokie tikrai vertingi eksperimentai. Plataus masto sociologiniai eksperimentai niekuomet nebus eksperimentai fizikos prasme. Jie atliekami ne tam, kad praplėstume pažinimą, bet kad pasiektume politinę sėkmę. Jie nėra atliekami nuo išorinio pasaulio izoliuotoje laboratorijoje, veikiau pats jų atlikimas pakeičia visuomenines sąlygas. Niekada neįmanoma jų pakartoti tiksliai tokiomis pat sąlygomis, nes pirmasis šitų eksperimentų atlikimas jau pakeitė šias sąlygas.
[Poperis K. R. Istoricizmo skurdas. Vilnius: Mintis. 1992. P. 22]
Naujausi komentarai