Filosofijai skirtas tinklaraštis

0

Žanas Luji TRETINJANAS

Vakar Mirė Žanas Luji TRETINJANAS [Jean-Louis Trintingnant]. Štai tau ir sąšauka su savu gyvenimu, tėvo istorija. Jau vėlai vakare, visą dieną vaikščiojęs šalia tėvo portreto ir degančios šalia jo žvakės, įsijungiau radijuką ir išgirdau:...

0

Putino agresijai ribų nėra

JURIJUS FELŠTINSKIS (Юрий Фельштинский) g. 1956 m. „Ar Rusijos įsiveržimas į Ukrainą tapo pirmu Trečiojo pasaulinio karo aktu? Ar galima iš Putino pasisakymų spręsti apie jo ketinimus? Ar NATO ir Rusijos susidūrimas yra neišvengiamas?...

0

Filosofas Tomas Šinkūnas: dar yra aibė filosofinių veikalų, neišverstų į lietuvių kalbą

Esate Tomas Šinkūnas – leidyklos Phi knygos vadovas. Paprašysiu, Tomai, daugiau papasakoti apie save mūsų skaitytojams. T. Š.: Esu Phi knygos vadovas. Esu be penkių minučių filosofijos mokslų daktaras. Šiuo metu rašau disertaciją, kurią turėčiau pabaigti šiais metais, o...

0

Konferencija „ESTETIKA, MENO FILOSOFIJA IR KŪRYBINĖ VEIKLA SOCIALINIŲ VIRSMŲ METU“

KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA XXI respublikinė estetikos ir meno filosofijos ciklo konferencija 2022 m. gegužės 27 d. vyko konferencija Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilnius, Saltoniškių g. 58, posėdžių salėje ir Zoom...

0

STALINO-PUTINO TRAUKINYS

28 dieną Armėnija minėjo 104-ias savos nepriklausomybės paskelbimo metines. Audringais 1918 metais tūkstantmetės Armėnijos mažytis lopinėlis išdrįso atgimti ir paskelbti naują valstybę. Po dviejų metų tautos riksmas buvo užgniaužtas — iš šiaurės atėję Rusijos...

0

Žurnalistas Rytis Zemkauskas: pirmas dalykas, ką tu padarai, tai pastatai save į pašnekovo batus

Rytis Zemkauskas – žinomas Lietuvos žurnalistas ir kūrybos žmogus – rašytojas, dėstytojas, daugybės televizijos laidų autorius ir režisierius – „Alchemija“, „Snobo kinas“, taip pat žiūrovų mėgiamos laidos „Pasivaikščiojimai“ kūrėjas – mielai sutiko būti pakalbintas...

0

Konferencija Algio Uždavinio atminimui

Nacionalinė prof. Algio Uždavinio (1962–2010) 60-ies metų jubiliejui skirta konferencija 2022 m. balandžio 26 d. Druskininkų miesto muziejus ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas pakvietė į talentingo mokslininko, profesoriaus, ir druskininkiečio Algio Uždavinio atminimui skirtą...

0

POBEDOBESIJE

Šiandien, gegužės 9 dieną, Rusiją nusako vienas žodis — ПОБЕДОБЕСИЕ. „Pobedobesije“ neišverčiamas į kitas kalbas, nes nurodo, ne „Pergalės dieną“, tapusią Rusijos tapatybės švente, bet „velnio apsėdimą dėl pergalės“. Būtų pusė bėdos, jeigu tik...

0

Rimantas Viedrynaitis: filosofinis konsultavimas

Kaip Nietzsche‘s Zaratustra, praleidęs dešimt metų kalnuose, nusileidote pas žmones, t. y., turėdamas ilgą akademinę filosofijos patirtį, pradėjote Lietuvoje dar nelabai girdėtą veiklą – filosofinį konsultavimą. Kas tai yra? Kuo filosofinis konsultavimas skiriasi nuo...

0

Kontrastai

Vakar visą dieną, kone kas valandą tikrinau paštą — nieko. Ak, Liudmila, esi kruopšti ir pareiginga, visad atsiliepi per dieną dvi, net iš kelionių. Vadinasi, draugystė-bendrystė baigėsi… Dedu daugtaškį. O prasidėjo visa 1993 metais,...

0

Konferencija „CIVILIZACINĖ VAIZDUOTĖ IR DABARTINĖS GEOPOLITIKOS SLINKTYS“

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius surengė dvidešimt antrą ciklo „Rytai-Vakarai“ nacionalinę konferenciją...

0

Ukraina kaip Rusijos „Achilo kulnis“

Neramiais, pilnais įkarščio laikais yra kaip niekada svarbus šaltas protas, intelktinė refleksija, kuri galima išlaikant tam tikrą nuotolį, įvykių analizė atliekama teoro žvilgsniu. O kuo daugiau tų apmąstymų, skirtingų autorių, interpretacijų, tuo tikslesnis vaizdas,...

0

Jūratė Rubavičienė (Baranova) „Gilles Deleuze filosofija“, seminaras

Šis seminarų ciklas įrašytas 2013 metais, Lietuvos Edukologijos universitete. Profesorė Jūratė Rubavičienė (Baranova) kartu su „Šiuolaikinės filosofinės antropologijos“ pirmo magistrantūros kurso dalyviais tyrinėja G. Deleuze’o filosofiją. Daugiausia remiamasi angliškais arba rusiškais vertimais, įdomesnes vietas...

0

Mylėk ir daryk, ką nori

Félixas Ravaissonas (1813-1900) – prancūzų filosofas, kurio žinomiausias įpėdinis yra Henris Bergsonas ir kurio tekstą, skirtą Ravaissono gyvenimui bei darbui, galima rasti knygoje „Mąstymas ir Judantysis“ (Phi knygos, 2021). Ravaissonas užsiiminėjo Aristotelio metafizikos „tvarkymu“....

0

Konferencija „Politiškumas, ideologija ir žodžio laisvė filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“

Žodžio laisvė reiškiant savo nuomonę pripažįstama pagrindine žmogaus teise Jungtinių Tautų organizacijoje. Kita vertus, tai neatsiejama nuo pareigų ir atsakomybės tiek kitam žmogui, tiek visuomenei. Žodžio laisvė neturi būti naudojama neapykantai ar net karui...

0

Konferencija „Ezoterizmas: kultūrinės ir civilizacinės jungtys“

Tai pirmoji tarpdisciplininė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekta įvairiais aspektais aptarti ezoterizmo fenomeną. Pranešimus skaitė filosofai, orientalistai, religijotyrininkai ir psichologai, siekdami atsakyti į klausimus: kuo saviti istoriniai ezoterizmo pavidalai egzistavę ir tebegyvuojantys įvairiose Vakarų...

0

René Descartes METAFIZINIŲ APMĄSTYMŲ meditacija

René Descartes „METAFIZINIAI APMĄSTYMAI kartu su atrinktais prieštaravimais ir atsakymais“ (2021) Išleido: Phi knygos Vertė: iš lotynų k. Živilė Pabijutaitė, prieštaravimus ir atsakymus iš prancūzų k. vertė Daina Habdankaitė Puslapiai: 312 „Tiesą sakant, pasaulyje...

0

John Perry „Prokrastinacijos menas“

John Perry „Prokrastinacijos menas“ (2021) Išleido: Hubris Vertė: Jonas Dagys Puslapiai: 144 Prokrastinacija man nėra būdinga, bet pati tema suintrigavo: kaip šį reiškinį vertina ne psichologai, o filosofai? Susidomėjau taip, kad Paviljono knygų savaitgalyje...

2

Konferencija „Antropoceno iššūkiai: Žmogaus ir gamtos santykių problemos Rytų ir Vakarų mąstytojų akiratyje“ (video)

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ TYRIMO CENTRAS 2021 m. lapkričio 5 d. surengė dvidešimt pirmą nacionalinę ciklo „Rytai – Vakarai: civilizacijų dialogas“ konferenciją ANTROPOCENO IŠŠŪKIAI: ŽMOGAUS IR GAMTOS...

0

Ko galėtų išmokyti mus Sokratas?

Pats nuostabiausias Sokrato bruožas yra tas, kad jis, jau būdamas senas, rado laiko mokytis šokti ir groti muzikos instrumentais ir nemanė, jog tas laikas leidžiamas vėjais … Jis buvo įsimylėjęs vieną gražuolę, tačiau, susiklosčius...

0

Ero sapnas

[Ištrauka iš filosofinio Platono veikalo „Valstybė“, apie pomirtinį gyvenimą] – Aš tau papasakosiu ne Alkinojo, o šaunaus vyro Ero, Armenijo sūnaus, kilusio iš Pamfilijos, pasakojimą. Jis žuvo kovos lauke; po dešimties dienų, kai buvo...

0

ALGIS MICKŪNAS. GYVENIMAS IR KŪRYBA: METAFIZIKOS KRITIKA

Šio straipsnio tikslas iškelti Nietzsche’ės argumentus, kuriais jis grindžia Vakarų metafizikos žlugimą ir atveria gyvenimo, kaip meno kūrinio sąvoką. Toks uždavinys reikalauja tiksliai apibrėžti metafizikos ribas ir atskleisti, kaip Nietzsche’ės argumentai atsekami dabartinėse filosofijos...

0

ALGIS MICKŪNAS: DZEN VEIKLA

Dzen ir Vakarai     Vakaruose Japonija buvo ir gal dar yra laikoma, kaip „enigmatiška“, gal net neprieinama kultūra, ypač jos Dzen Budizmo plotmėje. Įvade į Dzen Budizmą, reikėtų pažvelgti, kokie sąryšiai randasi tarp Japonijos ir...

0

Kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose: kam ir kodėl?

Rugsėjo 30 d. 15:00 – 17:00 val. maloniai kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų atstovus, švietimo ir mokslo politikos kūrėjus ir visus, suinteresuotus kritinio mąstymo ugdymu aukštajame moksle. Forumo tiesioginė...

0

PIETIZMAS: Kantas ir Donelaitis arba Gemüt versus Vernunft

PIETIZMAS – reformistinė evangelikų liuteronų bažnyčios XVII–XVIII amžiuje srovė, orientuota į religinių išgyvenimų gilinimą, asketizmą, pabrėžianti praktinių gyvenimo pertvarkymų svarbą remiantis savo asmens tobulėjimu naudojant PROTĄ, vadinasi, iškelia į dienos šviesą išprusimą. Atramos taškas...

0

MORALĖ

Jonathan Sacks „MORALĖ“ (2021) Išleido: Tyto alba Vertė: Jolita Parvickienė Puslapiai: 334 ISBN: 9786094665868 Pavartyti galima čia >> Nėra laisvumo be moralės, laisvės be atsakomybės, nėra gyvybingo „Aš“ be tvaraus „Mes“. JONATHAN SACKS (Džonatanas...

0

Tarptautinė konferencija „Sonatiniai Čiurlionio garsovaizdžiai“ / International conference “Sonata Soundscapes of Čiurlionis”

Argi ne iš kosminio dangaus kūnų trajektorijų skambesio kyla didžioji misterija, esanti vis dar neįminta Čiurlionio kūrinių mistinė pagava, kurią patiria kiekvienas, skaidria mintimi ir atvira širdimi skaitąs šio didžiojo menininko kūrybą iš jo...

0

Prasmė ir laikas

Taigi kai tą pavasario vakarą aštuntojo dešimtmečio viduryje mano tėvas iškėlė virš galvos kūjį ir leido jam kristi ant uolienos, darė tai pasaulyje, kuris jam buvo artimas ir ištikimas. Ir tik kai sulaukiau jo...

1

Konferencija „ ESTETIKA, MENO FILOSOFIJA IR RELIGINĖS SĄMONĖS RAIŠKOS FORMOS“

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA 2021 m. gegužės 21-22 d. (penktadienį ir šeštadienį) surengė jubiliejinę dvidešimtą nacionalinę estetikos ir meno filosofijos ciklo konferenciją ESTETIKA, MENO FILOSOFIJA IR RELIGINĖS...

0

Hermeneutinė kontroversija

Kontroversija įvelia filosofinės hermeneutikos, jos „rato“, mėginimo šį ratą pralaužti bei iš jo išsprūsti klausimą. Nors tokia kontroversija gali tęstis įvairiuose kloduose, ją derėtų suvokti iš esmės. Ją jau gana seniai išvystė „hermeneutinė kontroversija“...

0

KITI PROTAI

Peter Godfrey-Smith „KITI PROTAI: apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“ (2021) Išleido:Liūtai ne avys Vertė: Kristina Janulytė Puslapiai: 256 ISBN: 9786098254532 Peteris Godfrey-Smithas – Sidnėjaus universiteto Istorijos ir mokslo filosofijos mokyklos profesorius. Jis yra...

0

VYTAUTUI KAVOLIUI: PADĖKA UŽ DRAUGYSTĘ (ALGIS MICKŪNAS)

ĮVADAS Į pabaigą 1970-tųjų metų dešimtmečio gavau lietuviškai parašytą laiškutį iš išvis nepažįstamo ir negirdėto akademiko, Vytauto Kavolio. Tuo metu neturėjau ir nenorėjau turėti jokių sąryšiu su Lietuvos išeiviais ir nebebuvau lietuvis – net...

0

ALGIS MICKŪNAS: FILOSOFIJA IR CIVILIZACIJOS

Filosofija ir Kavolis     Kadaise, tik po atgavimo Lietuvos autonomijos, į Wašingtone esantį Catholic University atvyko pakviestas filosofas prof. Kuzmickas. Tuojau nukeliavau į Wašingtoną su juo susitikti, susipažinti ir aptarti praktiškus reikalus. Nutarėme sukurti išeivijos...

1

ALGIS MICKŪNAS: ŽODŽIO MAGIJA IR ĮSIUTUSI METAFIZIKA

Nūdien žodinė magija sudaro vieną iš pagrindinių sluoksnių žmogaus pasaulių ir jo suvokimo savo tapatybių. Kiekvienas įgauna tapatybę dabartyje iš pradžių per tėvų, genties ar valstybės, kokio nors kulto įvardinimą ar “krikštą”. Nekaltas padarėlis...

0

Konferencija „KULTŪRA, VARTOJIMAS IR KŪRYBOS EKONOMIKA“ (VIDEO)

Mokslinė konferencija: „Kultūra, vartojimas ir kūrybos ekonomika: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai“. Rengėjai: Lietuvos mokslų akademijos Socialinių ir humanitarinių mokslų skyrius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedra, Lietuvos socialinių mokslų centras,...

0

ALGIS MICKŪNAS: BAISIOJI GRAŽUOLĖ IR JOS REFLEKSIJOS JĖGA

Susipažinus su moteriškojo grožio aprašymais didžiuosiuose Vakarų tekstuose išaiškėja, jog jie nebuvo daromi rimtai. Negalima pasakyti, kad juose sąmoningai būtų stengiamasi lengvai traktuoti šį dalyką; priešingai – gausybėje tekstų tasai grožis analizuojamas ir preparuojamas....

0

TEAITETAS

Platonas „Teaitetas“ (2020) Išleido: Žara Vertė: Tatjana Aleknienė [iš senosios graikų] Puslapiai: 723 ISBN: 9789986343639 „Teaitetas“, kaip ir, pavyzdžiui, „Menonas“, priskiriamas prie brandesnių, sudėtingesnių Platono veikalų, kurio tekstas skirtas epistemologinių klausimų tyrinėjimui – kas...

0

ALGIS MICKŪNAS: PASAKŲ PASAULIS

Užnugaryje visų melagingų pasakų, sąmokslingų teorijų, užnugaryje medijų įvaizdžių, šlovinimų, prezidento pozų, yra tuščiausio žmogaus tuštuma. Pastaroji seka ilgą tradiciją pasakų. Tai galima susipažinti, kaip tuštuma valdė Amerikos tautą ir valstybę, ir kaip ji...

0

Kritika antropologams arba, kodėl antropologai tyli?

  Daugeliu požiūriu antropologija primena discipliną, išsigandusią savo pačios potencialo. Ji yra, pvz., vienintelė disciplina, galinti daryti apibendrinimus apie žmoniją kaip visumą – nes ji yra vienintelė disciplina, iš tiesų kreipianti dėmesį į visą...