Karlas Marxas ir Fridrichas Engelsas

Karl Heinrich MarxKarlas Marxas (Karl Heinrich Marx, 1818-1883) gimė Tryre, žydų kilmės vokiečių šeimoje. Studijavo teisę ir filosofiją. Jį traukė mokslininko kelias, bet tame kelyje iškilusios kliūtys lėmė, kad pradžioje jam teko imtis žurnalisto darbo. Kurį laiką buvo „Reino laikraščio“ redaktoriumi Kelne. Bet Vokietiją teko palikti, ir 1843 m. jis apsigyveno Paryžiuje; gyveno čia tol, kol Prūsijos reikalavimu buvo ištremtas ir iš čia. Paryžiuje susidūrė su prancūzų socialistais. Bet pirmiausia tuo metu jis suartėjo su Engelsu.
friedrich-engelsFriedrichas Engelsas (1820-1895) gimė Brėmene, vokiečių fabrikantų šeimoje. Jaunystėje dalyvavo literatūriniame politiniame sąjūdyje „Jaunieji vokiečiai“ ir, kaip Marxas, prijautė kairiesiems hėgelininkams. 1842 m. dirbo savo tėvo fabrike Mančesteryje, o ką ten buvo pastebėjęs, paskelbė 1845 m. išleistame veikale „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“. Susipažinęs su Marxu savo likimą visiems laikams susiejo su jo likimu. 1844 m. aplankė jį Paryžiuje, ir tada jie apibrėžė bendrų filosofinių ir politinių pažiūrų direktyvas.
1845 m. abu grįžo į Vokietiją. Tada jie kartu rašė knygas ir užsiėmė politine veikla. Tuo metu svarbiausias jų rūpestis buvo sukurti komunistų partiją, kuri įgyvendintų jų idėjas. 1848 – revoliucijos – metai juos užtiko Vokietijoje. Engelsas aktyviai dalyvavo kovose. Po revoliucijos prasidėjusiais reakcijos laikais jiems teko palikti savo kraštą ir emigruoti į Angliją. Marxas apsistojo Londone, kur pragyveno iki mirties, rašydamas ir vadovaudamas politinei veiklai. O Engelsas grįžo į fabriką Mančesteryje ir dirbo ten, kad užtikrintų pragyvenimą sau ir Marxui. Londone jis apsigyveno 1870 m. Marxą pergyveno 14 metų, po jo mirties mokslinį ir organizacinį darbą dirbdamas už du.
Net 40 metų jie sudarė kaip reta harmoningą sąjungą: kad filosofinę teoriją būtų sukūrę du neperskiriami žmonės, toks reiškinys neturi precedento. Jie abu papildė vienas kitą: kai Marxas rengė „Kapitalą“ ir buvo atsidėjęs ekonomikos studijoms, Engelsas studijavo gamtotyrą.
Engelsas, kuris gyveno ilgiau už Marxą, savo mirusiam draugui priskirdavo svarbiausią nuopelną kuriant jų bendrą teoriją, pats pasitraukdamas į šešėlį. Ir šiai teorijai prigijo „marksizmo“ pavadinimas, taigi įsigalėjo pažiūra, kad ji iš esmės yra Marxo darbs. Vis dėlto galų gale išaiškėjo – tai padarė pirmiausia Leninas, – kad Engelso indėlis į šią teoriją yra didesnis, nei pats tai pripažindavo, ir būtent indėlis į jų filosofines pažiūras.
Marksizmas buvo materializmas, bet sui generis: antimechanistinis, dialektinis, nepanašus į tą, koks dominavo iki tol. Dar jis buvo materializmas, pirmiausia atsižvelgiantis į istoriją, „istorinis‘, visuomenės formas kildinantis iš ekonominių veiksnių. Tai buvo filosofija, sąmoningai tarnaujanti praktikai, politikai, tiksliau – politikai proletariato, kurio pergalę, vadovaudamasi savo prielaidomis, ji numatė kaip būtinumą. Engelsas prie Marxo kapo kalbėjo: „Kaip Darwinas atrado organinio pasaulio raidos dėsnį, taip Marxas atrado žmonijos istorijos raidos dėsnį“.

[Parengta pagal W. Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“, III tomą. P. 54-61]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code