Kelias Nirvanos link

Budizmas atsirado VI-V a. per. Kr. Pradininku laikomas Sidharta Gautama. Pasak legendos, karalaitis Sidharta Gautama nežinojo rūpesčių, kol sykį peržengė izoliuoto Pasaulio, kuriame gyveno, ribas ir susidūrė su liga, senatve ir mirtimi. Karalaitis buvęs taip sukrėstas, kad atsiskyrė ir praleido vienumoje septynerius metus. Šitaip gyvendamas suprato keturias svarbiausias tiesas – patyrė nušvitimą. Grižęs į Pasaulį, buvo pavadintas Buda (nubudęs, pasiekęs nušvitimą). Keturiš tauriųjų tiesų jis mokė kitus.

Kokias keturias tauriąsias tiesas suprato Sidharta Gautama?

Pirmoji Budos suprasta tiesa skelbė: gyvenimas pasaulyje kupinas kentėjimų.

„Gimimas yra kančia, liga yra kančia, susijungimas su nemylimu yra kančia, išsiskyrimas su mylimu yra kančia, trumpai tariant, penkeriopas prisirišimas (prie visa, kas žemiška) yra kančia.“

[В. G. Иванов. история этики древнего мира. Ленинград. 1980. P. 46]

Antroji Budos suprasta tiesa skelbė: egzistuoja šių kentėjimų priežastis. Tai Būties troškimas, vedantis nuo gimimo prie gimimo, susijęs su aistra ir troškimu, randantis pasitenkinimą ir čia, ir ten, būtent – malonumo troškimas, Būties troškimas, galios troškimas. Pats gyvenimas, nuolatinis jo kaitos ratas (sansara) yra kančių priežastis.

Trečioji Budos suprasta tiesa skelbė: kentėjimus galima nutraukti. Jei kentėjimų priežastis – pats gyvenimas, tai nutraukus veikliąją Būtį (sansara), galima drauge pašalinti ir kančias. Nirvana – tai beskausmė būsena, sustabdyta Būtis.

Ketvirtoji Budos suprasta tiesa skelbė: egzistuoja kelias, vedantis į šį kentėjimų nutraukimą. Tai aštuonlinkis kelias.

Teisingas požiūris sukuriamas tik išsilaisvinus iš paklydimų. Todėl žengiant dvasinio tobulėjimo keliu būtina suprasti keturias tauriąsias budizmo tiesas.

Teisingas ketinimas – tai pasiryžimas atsisakyti prieraišumo prie Pasaulio, ydingų ketinimų ir priešiškumo žmonėms.

Teisingas kalbėjimas – tai susilaikymas nuo melo, apkalbų, žiaurių žodžių, nerūpestingų pokalbių.

Teisingas elgesys – tai susilaikymas nuo gyvų būtybių naikinimo, vogimo, jusliškumo klaidingo patenkinimo.

Teisinga gyvensena – tai apsisprendimas užsidirbti pragyvenimui sąžiningu būdu.

Teisinga įstanga – tai nuolatinis vyksmas, nes blogos mintys kaskart gali sugrįžti; jei kartą iš jų išsilaisvinama, tai dar nereiškia, kad jos išnyko visam laikui.

Teisingas sąmonės budrumas – tai būtinybė nuolatos (o ne retkarčiais) prisiminti tai, kas jau įsisąmoninta. Būtina visada prisiminti, kad viskas yra tai, kas iš tiesų yra (kūnas yra kūnas, protas yra protas, pojūtis yra pojūtis).

Galiausiai teisingas meditacinis susikaupimas. Pirmąją teisingo susikaupimo pakopą ženklina ekstazė, grynasis džiaugsmas, kuris kyla iš gebėjimo tyrinėti vienumoje. Antroji susikaupimo pakopa – tai džiaugsmas dėl vidinės ramybės, išsilaisvinimas iš svarstymų ir tyrimų. Trečioji susikaupimo pakopa prasideda išsilaisvinus iš pačios ekstazės, iš bet kokio jausmingumo, tai visiškos ramybės būsena. Galiausiai ketvirtojoje pakopoje pasiekiama visiškas nejautrumas, abejingumas pačiai savitvardai, kančiai, netgi pačiam išsilaisvinimui ir šio išsilaisvinimo įsisąmoninimui. [В. G. Иванов. история этики древнего мира. Ленинград. 1980. P. 48-51]

Tai Nirvana.