Eutanazija. Už ir prieš „gerąją mirtį“
Eutanazija – viena aštriausių šių laikų temų, dėl kurios vyksta ir dar, matyt, ilgai tebevyks diskusijos. Panagrinėkime, kas sugalvojo „gerosios mirties“ idėją, kaip ji propaguojama ir kokios galimos ateities perspektyvos.
Šią publikaciją skiriu mano seneliui, vyriausiam Lietuvoje knygų autoriui, bokso treneriui Vaclovui Peleckiui (1910 08 28–2009 04 19). Jis labai mylėjo gyvenimą.
„Geroji mirtis“ ir jos mitologemos
Pats eutanazijos pavadinimas gana ironiškas. Graikiškas žodis ευθανασία (euthanasia) reiškia „gerąją mirtį“ (eu+thanatos). Eutanaziją atlieka tik žmonės. Gyvūnijos pasaulyje to nepastebėta. Tiesa, žmonės, manydami esą kilnūs, atlieka gyvūnų eutanaziją, kurią dažniausiai vadina „užmigdymu“, „išvadavimu nuo kančių“, o anglų kalba – net „nusiuntimu į ūkį“ (gyvūnėliams suleidžiama mirtina injekcija arba, jei didesni, – nušaunami; paukščiai dažniausiai nuodijami dujomis, o žiurkėnams ir triušiams nusukamas sprandas).
Šiuolaikinėje gyvūnų eutanazijos mitologijoje naudojama Vaivorykštės tilto mitologema. Ji gali būti siejama su skandinavų mitologija, tiksliau su Bifröst (sen. norvegų k. bifrost – „virpantis kelias“) – tiltu, siejančiu mirtingųjų pasaulį Midgardą ir dievų pasaulį Asgardą. Šis tiltas – tai vaivorykštė, saugoma aukščiausiojo dievo Odino sūnaus dievo Heimdallro (sen. ir dab. norvegų k. heim – „namai“; dallr reikšmė neaiški), tokio budraus, kad net sugeba išgirsti, kaip krenta lapas ar auga gėlė; taip pat – ir regėti pasaulio pabaigą, todėl Heimdallras niekada nemiega. Pasaulio pabaigai (Ragnarök, „dievų pabaiga“) atėjus, Heimdallras kaunasi su klastinga būtybe Loki, jie vienas kitą nužudo. Tiltas sugriaunamas.
Bifröst minimas Snorri Sturlusono (1178–1241), islandų istoriko, poeto ir politiko, „Jaunesniojoje Edoje“ (prozinėje) ir kitame svarbiame skandinavų mitologijos šaltinyje – XIII a. „Vyresniojoje Edoje“ arba „Codex Regius“ (poetinėje). Bifröst statytojai – dievai asai (sen. norvegų k. vns. áss, dgs.æsir; žodis kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės *ansu-, siejama su sanskrito asura, „Avestos“ahura, reiškiančius dieviškąją jungtį, stulpą). Tai – viena iš dviejų dievų grupių skandinavų mitologijoje (kita – vanai, vanir).
Bifröst, kaip Vaivorykštės tiltas, poetinėje prozoje pasirodė apie 1980 metus. Iki galo neaišku, kas moderniosios šios mitologemos versijos autorius. Gal Paulas C. Dahmas, „grief counselor“(„gedėjimo patarėjas“) iš Oregono, gal Williamas N. Brittonas, „Vaivorykštės tilto legendos“ autorius, o gal – anoniminis autorius, kurio kūrinys apie Vaivorykštės tiltą į internetą pateko 1993 metais.
„Tik“ skaičiai
Kodėl kalbame apie, atrodytų, du su eutanazija nesusietus dalykus? Todėl, kad jie kaip tik labiausiai su ja ir susiję. Internetas padeda plisti eutanazijos idėjai, o skandinavų mitologija domėjosi ir naciai. Tad keliaukime į nedidelę, bet kraupoką ekskursiją.
Duomenys rodo, kad bent 64 proc. gyvūnų (56 proc. šunų ir 71 proc. kačių) prieglaudose nužudomi, taikant „humaniškus“ eutanazijos metodus. JAV užmigdoma apie 10 mln. gyvūnėlių per metus. Tokius duomenis pateikia organizacija „American Humane Association“ (įkurta 1877 m., kad rūpintųsi gyvūnų ir vaikų gerove). Ši organizacija stebi, kad kuriant filmus, nebūtų žalojami ar net žudomi gyvūnai.
Egzistuoja ir „no kill“ („nežudyk“) principu besivadovaujančios gyvūnų prieglaudos (ir privačios, ir valstybinės), kuriose niekada netaikoma eutanazija. Žmonių eutanazija legali net 13-oje valstybių ir autonominių regionų: Šveicarijoje (nuo 1942 m.), Japonijoje (nuo 1962 m.), Australijos Šiaurinėje Teritorijoje (nuo 1995 m.), Kanadoje (nuo 1996 m.), Albanijoje (nuo 1999 m.), Oregono (nuo 1994 m.), Teksaso (nuo 1999 m.) ir Vašingtono (nuo 2008 m.) valstijose JAV, Beniliukse (Nyderlanduose ir Belgijoje – nuo 2002 m., Liuksemburge – visai neseniai, nuo 2009 m. kovo 19 d.), Andalūzijoje (Ispanija; nuo 2008 m.), Tailande (nuo 2007 m.). Indija eina eutanazijos legalizavimo link.
Ką reiškia eutanazijos dekriminalizavimas? Šveicarijos pavyzdys rodo abejingumą gyvybei: tenykščio Baudžiamojo kodekso 115 straipsnis leidžia gydytojams „padėti nusižudyti“ pacientams, „jei gydytojai neturi savanaudiškų motyvų“. Čia žmogiškumui vietos nėra. Jungtinėje Karalystėje eutanazija – nusikaltimas, nors apklausos rodo, kad du trečdaliai britų jai pritaria. JAV eutanazijos idėją palaiko 72 proc. amerikiečių.
Eutanazijos „išradimas“
Kas sugalvojo eutanaziją? „Gerąją mirtį“ labiausiai palaiko baltieji; juodaodžiams eutanazija nelabai priimtina (prieš eutanaziją nusiteikę tris ar net keturis kartus daugiau juodaodžių nei baltųjų).
Ar tai susiję su rasizmu? Taip. Ar juodaodžiai labiau tikintys? Taip. Kas labiau palaiko eutanaziją? Žinoma, vyrai (84 proc.; moterų – 64 proc.).
Tai – tik faktai. Deja, dar ne viskas ištirta. Didelėmis lėšomis disponuojantys eutanazijos šalininkai deda visas pastangas, kad ji būtų legalizuota visame pasaulyje. Eutanazija minima Hipokrato priesaikoje, kuriai daugiau kaip 2300 metų. Joje sakoma, kad gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką, niekam neturi teisės duoti mirtino vaisto ar patarti, kaip numirti. Anglijos įstatymai nuo XIV a. iki XX a. vidurio savižudybę ir jos skatinimą laikė nusikaltimu. Anglų mąstytojas Thomas More’as (1478–1535; karalius Henrikas VIII įsakė jam nukirsti galvą) propagavo eutanaziją savo įžymiajame kūrinyje „Utopija“ (1516), teigdamas, jog utopiškoje visuomenėje reikia padėti mirti tiems, kam gyvenimas dėl didžiulio skausmo tapo nepakeliamas.
XIX a. pradžioje, atsiradus moderniajai anestezijai, JAV įsiplieskė ginčai dėl eutanazijos reikalingumo. 1828 m. Niujorko valstijoje išleistas pirmasis pasaulyje įstatymas, draudžiantis eutanaziją. Tačiau XX a. pradžioje kovoti su eutanazija tapo labai sunku. Naciai sukūrė pseudomokslus, kurie iki šiol jaukia žmonių protus.
Eugenika, rasinė higiena ir „Aktion T4“
Daugelis žmonių, bent iš dalies palaikančių eutanaziją, nė nenutuokia apie 1939 m. rugsėjo 1 d. įrašą Adolfo Hitlerio užrašų knygelėje, kur numatyta vadinamoji „eutanazijos programa“ arba„Aktion T4“ („Akcija T4“). Pagal ją 1939–1945 m. gydytojai nužudė daugiau kaip 275 tūkstančius žmonių.
Kodinis pavadinimas T4 reiškė adresą „Tiergartenstraße 4“ („Gyvūnų sodo gatvė 4“). Šiuo numeriu pažymėtoje Berlyno priemiesčio viloje buvo įsikūrusi organizacija, skambiai pavadinta „Vyriausiuoju gerovės ir institucinės priežiūros fondu“ („Gemeinnützige Stiftung für Heil und Anstaltspflege“), jai vadovavo A. Hitlerio asmeninis gydytojas Karlas Brandtas (1904–1948) ir fiurerio kanceliarijos vadovas Philippas Bouhleris (1899–1945). Šie už tūkstančių žmonių gyvybes atsakingi žmogžudžiai pateisino eutanaziją, įvardydami ją „žmogiškuoju teisingumu“ („menschlichem Ermessen“) ir „gailestingąja mirtimi“ („Gnadentod“).
T4 pagrindą sudarė eugenika ir „rasinė higiena“. Eugenika – 1883 m. sukurtas pseudomokslas, kurio autorius – Charleso Darwino pusbrolis seras Francis Galtonas (1822–1911). F. Galtonas buvo eruditas, tačiau Ch. Darwino atradimai jį taip paveikė, kad jis sukūrė „mokslą“, bandantį įrodyti, jog vieni žmonės geresni už kitus, nes yra skirtingų rasių ir t. t. 1910 m., prieš mirtį, eugenikos tėvas net parašė erotinių scenų prisodrintą romaną „Kantsaywhere“(„Negaliusakytkur“), kuriame aprašoma utopinė valstybė: joje vyrauja eugenikos religija, kurios tikslas – veisti protingesnius ir stipresnius žmones. Nacių eugenika papildė F. Galtono „atradimus“ šūkiu „gyvenimas, nevertas gyvenimo“ („Lebensunwertes Leben“). Į juoduosius T4 sąrašus pateko disidentai, tikintieji, fiziškai silpni žmonės: apie 70 tūkstančių buvo nužudyta, daugiau kaip 400 tūkstančių prievarta sterilizuoti.
Eugenika ir „rasine higiena“ A. Hitleris susidomėjo 1924 m. 8 mėnesius kalėdamas Landsbergo kalėjime, esančiame Landsberg am Lech miestelyje Bavarijoje, Pietų Vokietijoje. Rasistinės idėjos, 1944 m. pavadintos socialiniu darvinizmu, į Vieną atkeliavo dar apie 1920 metus. Kaip jomis susidomėjo A. Hitleris, nėra tiksliai žinoma. Beje, „rasinės higienos“ (arba „mokslinio rasizmo“) idėją palaikė ir Jungtinės Karalystės premjeras Winstonas Churchillis, JAV prezidentai Theodore’as Rooseveltas ir Calvinas Coolidge’as, telefono išradėjas Alexanderis Grahamas Bellas, net rašytojas George’as Bernardas Shaw. Terminą „rasinė higiena“ („Rassenhygiene“) 1895 m. sukūrė Lenkijos vokietis gydytojas Alfredas Ploetzas.
Nuo eugenikos ir „rasinės higienos“ tebuvo vienas žingsnis iki „žydų klausimo“ ir „denordifikacijos“ („Entnordung“), t. y. skandinaviškos, šiaurietiškos, germaniškos (sakyta – arijų; nors šis terminas netikslus, ir apima daug tautų, tarp jų – persus, kurdus ir kt.) civilizacijos iškėlimo. 1935 m. prasidėjo nacių vykdytas genocidas, arba holokaustas (gr. ὁλόκαυστον „visiškas sudeginimas“), nusinešęs, įvairiais duomenimis, nuo 11 iki 17 milijonų žmonių gyvybių.
Mirties ir gyvybės menas
Nacių perimtos pseudomokslinės idėjos niekur nedingo. Norvegijoje nuo 1934 m. iki pat 1977-ųjų buvo vykdoma valstybės remiama čigonų sterilizacija. Neonaciai Lietuvoje ir visame pasaulyje neatsisako „socialinio darvinizmo“ idėjų. Be abejonės, didelę įtaką daro eutanaziją palaikantis menas. Nacių laikais klestėjo plakatų menas, dabar – judantys vaizdai.
Kinas ir televizija kimšte prikimšti filmų, pasisakančių už eutanaziją. Žmonės – labai paveikūs, ir ypač tada, kai sugraudinti juos siekia tokie meistrai kaip Clintas Eastwoodas. Kalbu apie filmą „Milijono verta mergina“ („Million dollar baby“, 2004), kuriame gabią, bet sunkiai sužalotą auklėtinę eutanazijos būdu nužudo jos bokso treneris (vaid. C. Eastwoodas). Vesternų dievas C. Eastwoodas už šį filmą gavo 4 „Oskarus“ bei daugybę kitų apdovanojimų. Holivudo mirties meno pramonė džiūgavo.
Tačiau yra ir kitokių filmų. Štai kad ir iš pažiūros paprasta lyrinė (dabar „būtina“ sakyti romantinė) komedija „Jei tai būtų tiesa“ („Just like heaven“, 2005), kurioje Holivudo gražuolė Reese Witherspoon vaidina komoje esančią merginą. Nedaug trūksta, kad artimieji ryžtųsi eutanazijai, bet viskas baigiasi gerai – mergina atsigauna (meilės dėka). Šis filmas – tai pamoka, kaip turi būti vertinamas gyvenimas. Beje, ši juosta pastatyta pagal to paties pavadinimo prancūzų rašytojo Marco Levy romaną, išleistą 1998 metais. Pavydūs prancūzai filmą „Jei tai būtų tiesa“ pavadino „blogiausiu užsienietišku metų filmu“. Tačiau skaičiai rodo ką kita: per ABC televiziją JAV 2009 m. kovo 28 d. parodytas filmas „Jei tai būtų tiesa“ sutraukė 5,12 mln. žiūrovų, jo reitingas pasiekė net 32,5 procentus.
Filmo pavadinimas siejasi ir su gotikinio roko grupės „The Cure“ 1987 m. daina „Just like heaven“, tad pereikime prie kitos meno rūšies, darančios įtaką tiems, kurie vis dar svarsto, gerai eutanazija, ar blogai, – muzikos.
Įprasta manyti, kad metalistai – nejautrūs ir žiaurūs. Tačiau prisiminkime „Grammy“ apdovanojimą laimėjusį 1988 m. „Metallica“ kūrinį „One“ („Vienas“), kur kalbama apie kareivį, netekusį rankų, kojų ir visų juslių, išskyrus protą, įkalintą kūne, arba 1994 m. „Megadeth“ albumą „Youthanasia“(angliškai pavadinimas skamba taip pat, kaip eutanazija; o reikšmė – „jaunimo eutanazija“; čia ironiškai dainuojama apie visuomenę, kuri eutanazijos būdu naikina save, ypač savo jaunimą). Tai tik pora faktų iš muzikos pasaulio.
Nors pasaulyje eutanazija vis labiau plinta (sukurtas net „eutanazijos prietaisas“), veikia tokios organizacijos kaip „Dignitas“ (lot. „orumas“; Šveicarijos organizacija, skirta eutanazijos būdu žudyti net sveikus žmones), bet vilties, kad gyvybę imsime vertinti vis labiau, yra. Savižudybė daug kur estetizuojama, bet yra daug žmonių, kurie apie ją negalvoja kaip apie išeitį. Kodėl toks žmogaus protas? Lengviau paaiškinti, kodėl dykumoje nėra vandens, negu tai, kodėl žmonės taip veržiasi į ją numirti…
Mindaugas PELECKIS – Lietuvos kultūros tyrimų instituto filosofijos krypties doktorantas. Mokslinių tyrimų sritys: Irano (Persijos) filosofija, kultūra ir civilizacija, Islamo ir Judaizmo santykis, šiizmas, mesianizmas, LDK totorių rašytinis palikimas, šiuolaikinės subkultūros, naujieji religiniai judėjimai, konspirologinės teorijos. Paskelbė tris knygas, 6 grožinės literatūros (poezijos ir prozos) knygas, 5 mokslo straipsnius.
El. paštas: mindaugas.peleckis@gmail.com
Naujausi komentarai