Jūratė Rubavičienė (Baranova) „Gilles Deleuze filosofija“, seminaras

Šis seminarų ciklas įrašytas 2013 metais, Lietuvos Edukologijos universitete. Profesorė Jūratė Rubavičienė (Baranova) kartu su „Šiuolaikinės filosofinės antropologijos“ pirmo magistrantūros kurso dalyviais tyrinėja G. Deleuze’o filosofiją. Daugiausia remiamasi angliškais arba rusiškais vertimais, įdomesnes vietas palyginant su originalu, taip pat pasitelkiami įvairūs dėstytojos straipsniai, susiję su nagrinėjama tema ir kita medžiaga.

Profesorė pasižymėjo tuo, kad niekad nesitenkindavo tuščiu žodžių žaismu, o visada žvelgė giliau ir siekė suprasti autentišką tyrinėjamo filosofo mintį, tikrai mažai kas tokiu intelektualiniu sąžiningumu gali pasigirti ar tiesiog pradžiuginti savo klausytoją, pašnekovą, todėl jos paskaitos ir seminarai būdavo visada įdomūs, kupini diskusijų, atviri bet kokioms temoms, kvestionavimui, net puikiam humorui. Vietomis studentai interpretuoja tekstus išties gana naiviai ar lėkštai, kas visai natūralu, bet profesorė be jokio kandumo ar arogancijos kantriai priima jų nuomonę ir skatina eiti toliau, gilintis, ugdyti savo mąstymą – filosofuoti.

1 dalis. Ši paskaita yra įvadinė ir sykiu skirta postmodernaus mąstytojo knygoms parašytoms tyrinėjant Nyčės filosofiją >>>
2 dalis. Aptariamas Jūratės Baranovos straipsnis. Ką Žilis Deliozas atranda Kanto filosofijoje, aptariamos transcendentalinės filosofijos gairės, autorinė Kanto filosofijos interpretacija ir kvestionavimas. Svarstoma, kas yra laisvė, vaizduotės tema. Lyginama Kanto ir Nyčės filosofija. Kas yra kinematografinis mąstymas, Žano Luko Godaro, Tarkovskio filmai, Bela Taras, filosofija kine. >>>
3 dalis. Pristatomi ir aptariami Gilles Deleuze „Nietzsche“ (1965) knygos skyriai. Nihilizmas, vergų triumfas, menas, valia, galia, kūryba, sapnai, mistika ir etc. >>>
4 dalis. Retrospektyviai [nuo 11-os min.] apžvelgiama visa Gilles Deleuze kūryba, parašytos knygos. Pati paprasčiausia iš jų – „Kas yra filosofija“, tai sykiu ir paskutinė kartu su Felixu Guattari parašyta knyga, kuri profesorę J. Baranvovą išgelėdavo, jos žodžiais tariant, kai studijuoti susirinkdavo silpnas kursas… Tada vieną ir te skaityvę. Kita vertus, nuo jos gal ir visai pravartu pradėti, šio mąstytojo studijas, mat ten išvardintos pagrindinės temos, gairės, sudėti akcentai. >>>
5 dalis. Ką rinktumėtės mylėti, filosofijos profesorę ar paprastą blondinę? Didesne dalimi seminaras skirtas meilės temai. Atsispiriama nuo veikalo „Proust et les signes“ (1964, 3rd exp. ed. 1976) [angl. Proust and Signs; rus. Марсель Пруст и знаки], kuriame vyksta Prusto kūrybos apžvalga, „Prarasto laiko beieškant“, Deleuzeo interpretacijoje. Apibrėžiama, kas yra ženklas savaime, išskiriant 4 ženklų grupes Prousto kūryboje: pasaulietiniai, meilės, įspūdžių ir meno. Išskiriamus alternatyvus Gilles Deleuze filosofijos apibrėžimas [~1 h 10 min.], aptariamas prasmingai ir tuščiai leidžiamas laikas… „Meilė – tai pasiruošimas išnykimui“. Lyginamas menas ir filosofija – „Meno kūrinys vertingesnis nei filosofijos traktatas“. >>>
6 dalis. Apie 20 min. trukmės įrašas, kuriame vienas iš magistro programos studentų pristato savo refleksijas kilusias po bandymo skaityti Gilles Deleuze „Prasmės logiką“. >>>  
7 dalis. Aptariama Lewiso Carrollo „Alisa stebuklu šalyje“, kurią mėgino nesėkmingai versti Antoninas Artaud, o vėliau tą permąsto Gilles Deleuze. To eigoje profesore rekomenduoja Carlo Theodoro Dreyerio filmą „La passion de Jeanne d’Arc“, kaip dėmesio vertą klasiką, kuriam vaidina ir A. Artaud ir taip pokalbis pasisuka apie kiną, jo raidos etapus, italų neorealizmą. Tada pereinama prie tekstų pristatymo/aptarimo. >>>  
8 dalis. Aptariamos įvairios vietos iš knygos „Derybos“. Kas yra filosofija, konceptai, perceptai, afektai. Intelektiniai nomadai, klostės konceptas, šitybė. >>>  
9 dalis. Pirmos 10-15 min. skiriamos pašnekesiui įvairiomis temomis, o paskui nagrinėjama knygos „Prasmės logika“ / „Logique du sens“ (1969) dalis pavadinta „Trečia serija: sakinys“ >>>  
10 dalis. Šioje paskaitoje aptariamos atskiros Gilles Deleuze knygos „Derybos“ vietos. Knyga yra išleista lietuviškai. Nagrinėjamos imanencijos, transcendencijos, rizomos, returnelės, klostės ir kitos sąvokos. Citata ir G. Deleuze knygos „… filosofas yra ne išminčius, o „draugas“ – kokio žmogaus, kokio dalyko? Tą esminį filosofijos klausimą gvildeno Kojève’as, Blanchot, Mascolo. Neįmanoma žinoti, kas yra filosofija, neišgyvenus to migloto klausimo ir į jį neatsakius, nors tai ir sunku.“ (G. D., Derybos, 253 p.) >>>
11 dalis. Seminaras skirtas G. Delauze knygos „Prasmės logika“ [pranc. Logique du sens (1969), angl. The Logic of Sense (1990)] atskirų skyrių aptarimui su studentais. >>>
12 dalis. Aptariamas profesorės straipsnis „ Kantas ir Deleuze’as: kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“: https://doi.org/10.15388/Problemos.2013.0.1771 Tyrinėjamos, kvestionuojsmos Kanto vartojamos sąvokos Verstand (intelektas) ir Vernunft (protas), kurias įvedė Romanas Plečkaitis į lietuvių kalbą. Aptariamos suvokimo, vaizduotės, metafizikos sąvokos, Salamono Maimono asmenybė bei filosofija, filosofinis kinas ir t.t. >>>
13 dalis. Aptariami Michel Foucault kūrybos etapai [archeologija ir geneologija]; epistemos; Jorge Luis Borges kūryba; kultūros kodai. Epistema – grynoji tvarkos patirtis suvokime. Aiškinamasi kokios yra beprotybės interpretacijos, sudedamosios ir terapija. Nyčė, Froidas, Marksas – trys demaskavimo genijai. Diegas Velaskesas ir jo paveikslas „Freilinos“ arba „Meninos“. Kas yra diskursas, kaip jis organizuojamas. M. Foucault Seksualumo istorija, kas yra santuoka, erotika, heteroseksualumas, biseksualumas, homoseksualumas. >>>
14 dalis. Toliau tęaima Fucault analizė, izoliacijos paradigma, raupsai, psichiatrinė ligoninė, maras, kalėjimas, stebėtojas, prižiūrėtojas, kalinys, psichiatras beprotis, Bentamo panòptikumas. Asimetriškas monologinis santykis, rylos archeologija, kančios ekonomika, psichoanalizės kritika. Paskui diskusija pakrypsta į paprastą pašnekesė apie vagystes ir kitokius dalykus… >>>
15 dalis. Aptariamas Maurice Blanchotpožiūris į literatūrą, rąšymą, Franco Kafkos asmenybė bei jo „Dienoraščiai“. Taip paskutinis šio ciklo seminaras. >>>

Bibliografija:
„Empirisme et subjectivité“ (1953), vertimas į anglų „Empiricism and Subjectivity“ (1991)
„Nietzsche et la philosophie“ (1962), vertimas į anglų „Nietzsche and Philosophy“ (1983)
„La philosophie critique de Kant“ (1963), vertimas į anglų „Kant’s Critical Philosophy“ (1983).
„Proust et les signes“ (1964, 3rd exp. ed. 1976), vertimas į anglų „Proust and Signs“ (1973, 2nd exp. ed. 2000).
„Nietzsche“ (1965), vertimas į anglų „Pure Immanence“ (2001).
„Le Bergsonisme“ (1966), vertimas į anglų „Bergsonism“ (1988).
„Présentation de Sacher-Masoch“ (1967), vertimas į anglų „Masochism: Coldness and Cruelty“ (1989).
„Différence et répétition“ (1968), vertimas į anglų „Difference and Repetition“ (1994).
„Spinoza et le problème de l’expression“ (Paris: Éditions de Minuit, 1968 & 1985), vertimas į anglų „Expressionism in Philosophy: Spinoza“ (1990).
„Logique du sens“ (1969), vertimas į anglų „The Logic of Sense“ (1990).
„Spinoza – Philosophie pratique“ (1970, 2nd ed. 1981), vertimas į anglų „Spinoza: Practical Philosophy“ (1988)
„Dialogues“ (1977, 2nd exp. ed. 1996, with Claire Parnet), vertimas į anglų „Dialogues“ (1987, 2nd exp. ed. 2002).
„Superpositions“ (1979)
„Francis Bacon – Logique de la sensation“ (1981), vertimas į anglų „Francis Bacon: The Logic of Sensation“ (2003).
„Cinéma I: L’image-mouvement“ (1983), vertimas į anglų „Cinema 1: The Movement-Image“ (1986).
„Cinéma II: L’image-temps“ (1985), vertimas į anglų „Cinema 2: The Time-Image“ (1989).
„Foucault“ (1986), vertimas į anglų „Foucault“ (1988).
„Le pli – Leibniz et le baroque“ (1988), vertimas į anglų „The Fold: Leibniz and the Baroque“ (1993).
„Périclès et Verdi: La philosophie de Francois Châtelet“ (1988), vertimas į anglų „Dialogues II“, revised ed. (2007).
„Pourparlers“ (1990), vertimas į anglų „Negotiations“ (1995), vertimas į lietuvių „Derybos“ (2012)
„Critique et clinique“ (1993), vertimas į anglų „Essays Critical and Clinical“ (1997).
„Pure Immanence“ (2001).
„L’île déserte et autres textes“ (2002), vertimas į anglų „Desert Islands and Other Texts 1953–1974“ (2003).
„Deux régimes de fous et autres textes“ (2004), vertimas į anglų „Two Regimes of Madness: Texts and Interviews 1975–1995“ (2006).

Bendradarbiaujant su Félix Guattari:

„Capitalisme et Schizophrénie 1. L’Anti-Œdipe“ (1972), vertimas į anglų „Anti-Oedipus“ (1977).
„Kafka: Pour une Littérature Mineure“ (1975), vertimas į anglų „Kafka: Toward a Minor Literature“ (1986).
„Rhizome“ (1976), vertimas į anglų „A Thousand Plateaus“ (1987).
„Nomadology: The War Machine“ (1986), vertimas į anglų „A Thousand Plateaus“ (1987).
„Capitalisme et Schizophrénie 2. Mille Plateaux“ (1980), vertimas į anglų „A Thousand Plateaus“ (1987).
„Qu’est-ce que la philosophie?“ (1991), vertimas į anglų „What is Philosophy?“ (1994), vertimas į lietuvių „Kas yra filosofija?“ (2019) [tai pats paprasčiausias G. Deleauze veikalas, tinkantis pradedantiems]

Bendradarbiaujant su Michel Foucalt:
„Intellectuals and Power: A Discussion Between Gilles Deleuze and Michel Foucault“. TELOS 16 (Summer 1973). New York: Telos Press (reprinted in L’île déserte et autres textes / Desert Islands and Other Texts; see above)

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code