Aušra Pažėraitė „Sakralūs pasaulio tekstai. Toros „biografija““

Tora yra viena iš tų retų knygų, kurios dalys istorijos tėkmėje taip atsiskyrė vienos nuo kitų, kad susiformavo skirtingos pačios knygos „biografijos“. Žydų tradicija vienareikšmiai teigia, kad Tora per Mozę buvo dovanota Izraeliui, kuris ją surašė, o tikrasis jos kilmės šaltinis yra pats Pasaulio Kūrėjas. Tačiau toji užrašytoji Tora buvo tik kaip konspektas, kuriam suprasti reikia papildomų paaiškinimų, perduodamų per kartų kartas iš pirmųjų gavėjų, kurie esą buvo lemiamų įvykių liudininkai.

Kritiniai biblistikos ir senovės izraelitų istorijos tyrinėjimų religinės tradicijos (ar tradicijų) atsakymai šiandieninių Toros skaitytojų jau netenkina. Siekiant išsiaiškinti istorinius faktus, paslėptus po tikėjimo faktais, formuluojamos pačios „beprotiškiausios“ hipotezės: neva Tora, tai – nuo XIX a. formuluotos dokumentų hipotezės, dominavusios daugiau nei šimtmetį, išskaidžiusios Torą į skirtingais laikotarpiais skirtingų autorių rašytus (ar žodžiu perduotus) „dokumentus“; šiandien diskutuojamos ir hipotezės apie jos rašymą Aleksandrijos bibliotekose, prieš akis turint Platono Įstatymus“, ir pan.

Taigi kas buvo tie žmonės, kuriuos istorikai laiko galimais pretendentais į tikruosius Toros autorius, kokios buvo istorinės aplinkybės, kokiai auditorijai jie rašė, koks buvo jų tikslas? Ar įmanoma šiandien atsakyti į šiuos klausimus? Atsakymų savo paskaitoje ieško Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos katedros docentė dr. Aušra Pažėraitė.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka  ir Nacionalinės bibliotekos Kūrybos erdvės pradėjo išskirtinį viešų paskaitų ciklą „Sakralūs pasaulio tekstai“, A.  Pažėraitės pranešimas yra šio ciklo dalis, kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas). Juo mokslininkai pristato pamatines pasaulio tradicijas apimančių tekstų „biografijas“, mėgindami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai, koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje.

Daugiau šio ciklo paskaitų:

Aušra Pažėraitė „Sakralūs pasaulio tekstai. Toros „biografija““
Egipto mirusiųjų knygą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
Šarūnas Šimkus „Rigveda“
Vytis Vidūnas apie „Bhagavadgytą“
Audrius Beinorius „Upanišados“
Vytautas Ališauskas: Naujojo Testamento „biografija“
Audrius Beinorius, Patandžalio „Yoga sūtra“
„Pali kanonas“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
„Koranas“, pranešėja lekt. Maritana Larbi
„Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
„Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
„I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
„Kojiki“ (Nihon shoki) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
„Lotoso sūtra“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
„Bardo Thodol“ („Tibetiečių mirusiųjų knyga“) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
Suna (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
„Masnavi“ (Rūmi) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).