Siorenas Kierkegoras

Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard, 1813-1855) – danų filosofas, šiuolaikinio egzistencializmo pradininkas. Gimė Kopenhagoje. Dešimt metų studijavo Kopenhagos universiteto teologijos fakultete. Dvidešimt ketverių metų Kierkegoras sutiko keturiolikmetę Reginą Olsen. Po kelių meilės ir draugystės metų jie susižiedavo. Tačiau Kierkegoras netikėtai nutraukė sužadėtuves. Iki gyvenimo pabaigos liko ištikimas Reginos prisiminimui. „Mylėjau tave labiausiai tada, kai man prisiėjo tave palikti“, – kreipėsi į ją mintimis dienoraštyje. Testamentu paliko jai savo turtą.
„Ne vieną vyrą genijumi padarė mergina (…),
tačiau genijumi jis tapo ne dėl merginos, kurią jis gavo;
jos dėka jis tapo tik valstybės tarėju.
Didvyriu jis tapo ne dėl merginos, kurią jis gavo;
dėl jos jis tapo tik generolu.
Poetu jis tapo ne dėl merginos, kurią jis gavo;
dėl jos jis tapo tik šeimos tėvu.
Šventuoju jis tapo ne dėl merginos, kurią jis gavo;
nes jis apskritai negavo merginos, o troško vienos vienintelės – tos, kurios jis negavo, lygiai taip pat, kaip ir kiekvienas kitas tapo genijumi, tapo didvyriu, tapo poetu dėka merginos, kurios jis negavo…“, – rašė Kierkegoras. (Baranova J. Filosofinės etikos chrestomatija XI-XXII klasei. Vilnius: Alma littera. 2001. P. 382)
Visą gyvenimą Kierkegoras kentėjo nuo vienatvės ir melancholijos. Berniūkščiai gatvėje mėtė į jį akmenimis, šaukdami jam pavymui „arba-arba“. Satyrinis žurnalas spausdino jo karikatūras. Kierkegoras mėgo pasirašinėti pseudonimais. Jo rašytinis palikimas sudaro beveik dešimt tūkstančių puslapių. Pirmasis jo dvitomis (838 puslapių) „Arba-arba“ („Enten-Ellen“, 1843) skirtas dviem galimoms individo dorovinėms laikysenoms: estetinei ir etinei aptarti. Estetas ieško įvairovės ir permainų (tai Don Žuanas). Etinėje stadijoje individas vertina pastovumą, įprotį, pasikartojimą. Estetinis gyvenimas priveda prie ilgesio ir neviltingo blaškymosi. Tačiau pasirinkdamas tarp estetinės ir etinės gyvenimo alternatyvos dar anot Kierkegoro, neišsprendžia egzistavimo problemos. Knygoje „Baimė ir drebėjimas“ (1843) jis rašo apie trečiosios alternatyvos – religinės stadijos galimybę. Kierkegoras manė, kad dorovės kriterijus neišvedamas iš formalaus apibrėžimo (pvz., Kanto moralės dėsnis). Svarbiausia individui – pats pasirinkimas, jo „ryžtas spręsti‘. Gėrio, Kierkegoro supratimu, neįmanoma apibrėžti. Gėris – tai laisvė. Laisvė – tai siekimas „būti pačiu savimi“. Kierkegoras nesutiko su racionalistais, kad žmogaus esmė – jo protas. Žmogus, anot jo, visų pirma – aistra. Egzistencija nėra išorinis objektas. Ją galima tik išgyventi. „Tikrovė, – rašė Kierkegoras, – yra vidinis pasaulis (Innerlichkeit)“. Todėl būties sistema, teigė Kierkegoras, polemezuodamas su Hėgeliu, negalima iš viso…