Saliamonas Maimonas: religija ir gamtos mokslai

Joaquincorbalan / Freepik.com

Religija yra dėkingumo, pagarbos jausmų toms nežinomoms galioms ar galiai, turinčiai įtakos mūsų laimei ar nelaimėms išraiška. Jei turima galvoje pati tų jausmų raiška, o ne ypatingi jos būdai, tai, be jokių abejonių, religija yra natūralus dalykas <…>.

[T]ik akimirkai žybteli mums, žmonėms, tiesa, bet ją tuoj aptemdo mūsų kūniškumas ir įpročiai. Mes esam kaip tas, kuris keliauja tamsią naktį, ir tik retkarčiais iš toli jam blyksteli žaibas, tik keliems iš mūsų ta šviesa nutvieskia naktį <…>.

[M]okyti tų didžiųjų tiesų yra tas pats, kaip ir jų išmokti. Nes net ir to, ką pats jau visiškai suvokei, niekuomet nagalėsi vėl išdėstyti tinkama tvarka, kaip kad galėtum padaryti, išstudijavęs kitas mokslų šakas, kurių dalyką gali akivaizdžiai išdėstyti. Objektui tinkama raiška ir studijuojamam dalykui tinkamas dėstymo metodas kartais tarsi patys savaime laiku pasiūlo, bet kitąsyk mums tenka daug vargti, kol juos surandam. Todėl senovės išminčiai būdavo priversti sprukti į pasakų ir alegorijų pasaulį, nes jeigu kas nors būtų užsigeidęs tas tiesas pateikti nepridengtas, kaip kad jas pats suprato, tai jo dėstymas būtų tapęs toks ištęstas bei miglotas <…> išminčiai čia, kaip ir visur kitur, klausė pačios daiktų prigimties, o tai reiškia – Dievo valios.

Kai Dievas mūsų bendruomenę panoro patobulinti per savo praktinius Įstatymus, tai išminčiai sukūrė grynas teorijas, kuriose būtų aprėpta Dievo sąvoka ir Jo santykis su mumis, t.y. pagrįsta natūralioji teologija. O kadangi ji pagrindžia visą gamtos mokslą, tad savo Įstatymų knygą Jis pradėjo nuo pasakojio apie pasaulio sukūrimą, kuris yra alegorinis pasakojimas apie gamtos mokslų principus. Mūsų išminčiai sako: „Kūrybos jėga jokiam žmogui negali būti paaiškinta, todėl rašoma trumpai – pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“. Tuo norėta mums pabrėžti, jog sukūrimo istorija yra viena svarbiausių gamtos paslapčių.

[Taip Saliamonas Maimonas perpasakoja viduramžių filosofo, teologo ir mediko Mošės Maimonido „More Nevuchim“ / „Klystančiųjų vadovas“ veikalą, skirtą mėginimui religinius raštus paaiškinti racionaliai ir suderinti religinį bei mokslinį pažinimą]

Pagal: S.Maimonas „Gyvenimo istorija“, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2004, 100; 190-191 p.