Laimė

Prieš tai minėjau, kad asmuo yra laimingas, jeigu jo racionalus gyvenimo planas, susikurtas palankiomis sąlygomis, yra sėkmingai įgyvendinamas ir kai jis pagrįstai tiki, kad jo ketinimai gali būti realizuoti. Taigi mes esame laimingi, kai mūsų racionalūs planai pildosi sėkmingai, svarbesni mūsų tikslai pasiekiami ir mes esame pagrįstai įsitikinę, kad likimas ir toliau mums bus palankus. Laimingas gyvenimas priklauso nuo aplinkybių ir sėkmės, būtent todėl mes jų trokštame. Neaptardami laimės sampratos detaliai, apsvarstykime keletą galimų tolesnių požiūrių, kad atskleistume jų ryšį su hedonizmo problema. (…)

Pirmiausia laimė turi du aspektus: vienas yra racionalaus plano (tikslų ir veiksmų planas), kurį asmuo siekia realizuoti, sėkmingas įvykdymas, kitas yra to asmens supratingumas, jo tvirtas pasitikėjimas, paremtas tokiais motyvais, kurie didina sėkmę. Kad būtum laimingas, reikia abiejų sąlygų: konkrečių veiksmų įvykdymo ir racionalaus pasitikėjimo pasekmėmis. Ši laimės apibrėžtis yra objektyvi: planai atitinka mūsų gyvenimo sąlygas, o mūsų pasitikėjimas yra pagrįstas. Kita vertus, subjektyvi laimės apibrėžtis gali būti tokia: asmuo yra laimingas, kai jis tiki, kad jo racionalus planas sėkmingai (daugiau ar mažiau) įvykdomas, kaip jau buvo anksčiau sakyta, dar turint omenyje patį asmenį, kuris gali klysti arba būti suklaidintas, tačiau dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių niekas netrukdo jam mėgautis savo klaidinga samprata. Sėkmingų aplinkybių dėka jis nėra ištremiamas iš savo kvailių rojaus. Labiau priimtina apibrėžtis ta, kuri labiausiai atitinka teisingumo teoriją ir kuri padeda pasirinkti vertybinius sprendimus. Tuo požiūriu pakanka pastebėti tą prielaidą, kurią mes padarėme prieš kelis puslapius, jog grupės paprastai yra teisingai įsitikinusios. Jų koncepcijos pasirinkimą nulemia bendrosios tiesos apie asmenis ir jų vietą visuomenės šviesoje. Taigi yra natūralu manyti, kad gyvenimo planai turi bendrų požymių. Žinoma, visa tai negali būti vadinama argumentais. Galiausiai kiekvienas turi apsvarstyti objektyvią apibrėžtį, kaip moralės teorijos, kuriai ji priklauso, dalį.

[Džonas Rolsas. Teisingumo teorija]