Žvilgsnis

gerisLaikinybė, baigtinybė – štai apie ką viskas sukasi. Savo paties jėgomis galiu išsižadėti visko ir tuomet rasti ramybę bei atilsį skausme, galiu ištverti viską, net jei žmones gąsdinstis baisusis demonas, baisesnis už giltinę, net jei beprotybė man prieš akis laikytų juokdario kostiumą ir iš jos veido išraiškos suprasčiau, kad būtent aš turiu jį apsivilkti, – vis tiek galėčiau išgelbėti savo sielą, jei tik man labiau rūpės ne žemiška laimė, o tai, kad manyje laimėtų meilė Dievui. Žmogus net ir paskutinę akimirką gali sukaupti visą savo sielą viename žvilgsnyje į dangų, iš kurio ateina visos gerosios dovanos ir šitas žvilgsnis bus suprantamas jam ir tam, kurio jis ieško – [kaip ženklas], kad jis vis dėlto buvo ištikimas savo meilei.

 

[Kierkegaard S. Baimė ir drebėjimas.Vilnius: Aidai. 2002. P.43, 44]

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code