Tomas Reidas

Tomas Reidas (Thomas Reid, 1710-1796 m.) škotų mokyklos pradininkas, Aberdyno, vėliau Glazgo profesorius. Škotų filosofijos principinė mintis, kad egzistuoja patikimos, nors ir neįrodytos tiesos.

Pažiūros

Akivaizdžios tiesos.

Protas savaime žino kai kurias tiesas anksčiau, nei jas pateikia patirtis, o kai kurios iš jų yra tokios, kurių patirtis niekada neparodys. Tiesiogiai pažįstame sudėtingas, o ne elementarias tiesas. Tiesos yra būtinos mąstymo prielaidos: joks samprotavimas apie tikrovę būtų neįmanomas nepriėmus prielaidų, kad pavyzdžiui, daiktai egzistuoja realiai ar kad juos sieja priežastiniai ryšiai. Šios tiesos yra visuotinai pripažintos, jas lydi vidinė privalėjimo nuojauta, neįveikiamas polinkis laikyti jas tiesomis.

Sveikas protas.

Tas akivaizdžias tiesas pažįstame tiesiogine intuicija. Jos yra žinomos ne tik tyrimus vykdantiems mokslininkams, bet visiems žmonėms; jos priklauso «sveiko proto», common sense, būdingo kiekvienam žmogui, sričiai. Sveikas protas atranda tiesą nepaaiškinamu ir nenuginčijamu būdu, grynai impulsyviai. Pasak Reido, akivaizdžios tiesos yra dvejopos: atsižvelgdamas į tada labai paplitusį požiūrį, kad tiesos yra būtinos ir faktinės, jis nusprendė, jog ir vienos, ir kitos esančios akivaizdžios; pirmosios – tai aksiomos, išreiškiančios būtino pobūdžio tiesas, o antrosios – aksiomos, išreiškiančios faktines tiesas. Pirmajai grupei priklauso matematikos aksiomos, logikos dėsniai, tokie principai kaip priežastingumo dėsnis, apskritai visos tiesos, kuriomis grindžiama matematika, logika, gramatika, etika, estetika. Tačiau antrosios grupės aksiomos škotams atrodė dar svarbesnės, ir kaip tik ši mintis teikė jų filosofijai savitumo.

Sveiko proto realizmas.

Faktinio pažinimo aksiomos yra dvi akivaizdžios tiesos: a) egzistuoja mąstantysis Aš ir b) už mąstančio subjekto egzistuoja realūs daiktai. Kiekvienas mąstymo aktas sveikam protui liudija akivaizdų mąstančio subjekto egzistavimą, o kiekvienas suvokimas verčia jį pripažinti daiktų realumą. Šios dvi tiesos, kurias Reidas laikė akivaizdžiomis ir neabejotinomis, padėjo jam išspręsti pamatines metafizikos problemas: pirmoji iškart pašalino materializmą, o antroji – idealizmą. Reidas pabrėžė, kad nuo Platono iki Hiumo filosofai sutartinai teigia, jog pažįstame ne tiesiogiai pačius objektus, o tik jų atspindį sąmonėje. Kaip tik tai esanti bendra filosofų klaida: sveikas protas priešinasi bet kokiam idealizmui, jis mums sako, kad pažįstame daiktus, o ne daiktų vaizdinius, kad matome kūnus, o ne savo psichines būsenas; juslės suvokia realius daiktus, ir atvirkščiai, realiai egzistuojantys daiktai – tai mūsų suvokiami objektai.

Introspekcinis filosofijos metodas.

Akivaizdžių tiesų buvimas, pasak Reido, nustatomas savistaba (introspekcija): jos neatskiriamos nuo mūsų sąmonės, ir joje mes galime tas tiesas stebėti. Taigi jis kreipėsi į vidinį patyrimą. Iškeldama savistabos metodą, škotų mokykla turėjo nuopelnų ir psichologijos mokslui. Į psichologiją, kuri rėmėsi savitu empiriniu metodu, škotų mokykla žvelgė kaip į antrąjį, greta gamtotyros, empirinį mokslą. Tačiau pažymėtina tai, kad savistabą škotai laikė ne vien psichologijos, bet apskritai filosofijos metodu; esą savistaba mes pažįstame ne tik savo protą, bet ir prote glūdinčias tiesas.

Programinis dogmatizmas.

Škotų doktrina pripažino neginčijamą proto galią ir laikėsi požiūrio, kad neabejotinos būna ir nepagrįstos tiesos. Tokia dogmatinė nuostata tapo jų filosofijos esmę nulėmusiu principu. Jeigu pripažinsime, kad filosofas paprastai nėra linkęs lengvai priimti paaiškinimą ir kiekviename atsakyme įžvelgia naują problemą, tai škotai tokia filosofine dvasia nepasižymėjo. Jie sustodavo kaip tik toje vietoje, kuri kitiems mąstytojams atrodydavo labiausiai svarstytina: nėra abejonės, jog esama neįveikiamo polinkio priimti kai kurias tiesas, tačiau negalima apeiti klausimo, ar tasai polinkis yra pateisinamas.

Keletas nuorodų į internetinius šaltinius:
Stanfordo filosofijos enciklopedija: http://plato.stanford.edu/entries/reid/
Reido draugija: http://legacy.lclark.edu/~reidsoc/
Tomo Reido kai kurie tekstai: http://www.earlymoderntexts.com/f_reid.html