Oskaras Milašius apie Mozartą

Asociatyvi iliustracija: Josep Molina Secall / Unsplash.

Brangioji drauge,

Be galo dėkoju už malonų laišką ir kartu atsiųstą kvietimą. Tikrai būtų labai džiugu ateinantį šeštadienį drauge su Jumis klausyti subtilių ir gilių Mozarto kūrinių; sakau: išties gilių, nes Mozarto mintis – muzikinis ezoteriškiausių XVIII amžiaus mokymų atspindys – man vis labiau atrodo kaip lengvu žaižaruojančiu šydu pridengtas vienas didžiausių žmonijos paminklų!

Ištikimiausi Mozarto, kaip, beje, ir Wagnerio, garbintojai niekada jo iki galo nesuprato; jie mato ir jaučia vien lengvąją humoristinę pusę. Mozarto šypsena man visada primena Platono ir graikų pašvęstųjų šypseną, o jo stebuklinga linksmybė yra tarsi gailestingas šydas, pridengiantis gilų mūsų planetos bjaurumo ir niekšiškumo pažinimą. Mozartas, užuot buvęs šviesus ir lengvas autorius, kaip mėgsta sakyti jo neišmanėliai draugai, iš tikrųjų yra vienas paslaptingiausių protų šiame pasaulyje. Tikiuosi išgirsti keletą nuostabių Don Žuano serenadų.

Laiškas poniai Vogt

Trečiadienis
[Paryžius, pašto antspaudas:
1925 m. gruodžio 9 d.]

Oskaras Milašius „Laiškai“. Leidykla „Žara“: Vilnius. 2020, 142 p.

Share Button
P.S. DĖMESIO! Jei patiko straipsnis ir spausite nykštį, prašome palaukti, kol pasirodys langas su GALIMYBE patvirtinti, jog tekstas tikrai tikrai patiko. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, jau eilę metų šiai svetainei taikomi tokie papildomo patvirtinimo, ribojantys/represiniai mechanizmai. Jei kažką suprantate apie tai daugiau – labai prašome su mumis susisiekti minerva@filosofija.info. AČIŪ!

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code