Įsimylėjęs
Apsimesti aš turiu, kad visa egzistuoja tai – Mėnulis, dramblio kaulas, įrankiai, rožės, lempos ir Diurerio linija, … apsimesti aš turiu, kad visa tai egzistuoja – Devyni arabiški skaitmenys ir neištikimasis nulis. Apsimesti...
Filosofijai skirtas tinklaraštis
F. Nyčės nihilizmas
Yra dvi dorovingumo neigimo rūšys: „Neigti dorovingumą“ – tai gali reikšti, pirma: neigti, kad doroviniai motyvai, kuriuos žmonės pateikia, tikrai juos skatino veikti; vadinasi, teigiama, kad dorovingumas tėra žodžiai ir priklauso prie žmonių...
C. G. Jungas: nemirtingumas
/…/ neįmanoma įgyti tikro žinojimo ape dalykus, pranokstančius mūsų protą /…/. /…/ daugumai žmonių labai svarbu manyti, jog jų gyvenimas, praėjus dabartinei egzistencijai, tęsis dar neaišku kiek. Tikėdami tuo jie gyvena protingiau, jaučiasi...
Laimės valandos
Surašyk dalykus, dėl kurių Tu buvai laimingas praeityje, dalykus, dėl, kurių Tu tikiesi būti laimingas ateityje, ir dalykus, dėl kurių Tu esi laimingas čia ir dabar. *** Kurią skiltį sunkiausia užpildyti? Kaip Tu manai,...
Menas gyventi
Menas gyventi pagal savo tiesas reikalauja atsakyti į tokius klausimus: Ar mano poelgių motyvai kyla iš atjautos? Kada aš ką nors pasakysiu? Kaip aš tai pasakysiu? Ar turėčiau ką nors sakyti? Kai kurios...
Meilei pakanka meilės
Tada paprašė Almitra: „Sakyk mums apie Meilę.“ Ir jisai pakėlė galvą ir apžvelgė žmones; visi aplinkui nuščiuvo. Tada prabilo jis aidingu balsu: „Kai meilė pamos jums, sekite paskui, Nors jos keliai rūstūs ir...
Dievo rašmenys
Spiriamas būtinybės ką nors daryti, kažkaip užpildyti laiką, ryžausi gulėdamas tamsoj atgaivinti atmintyje viską, ką apskritai esu žinojęs. Kiauras naktis leidau mėgindamas prisiminti akmeninių gyvačių išdėstymą ir skaičių arba gydomųjų medžių pavidalus. Taip priverčiau...
Vaisius ir šaknys
Aišku, vaisius negali pasakyti šakniai: „Būk kaip ir aš – prisirpus, sultinga ir visad duodanti iš savo gausos”. Nes vaisiui duoti – poreikis, kaip gauti – šaknies poreikis. [Gibran K. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas:...
Laikas: pasikartojanti sistema
Sieloje kaip veidrodyje atsispindi mūsų nemirtingumo sapnas. Kad tas sapnas išsipildytų, pakaktų panaikinti laiko negrįžtamumą. Graikai, kontempliuodami gamtą, įsitikino, kad tai yra įmanoma, kad būtent tai vyksta. Jie matė taisyklingą žvaigždžių judėjimą, nekintamą ciklą...
Valstiečio batai
Teatleidžia Vincentas van Gogas man Už tai, kad padėt jam negalėjau, Už tai, kad žolės po kojom nepaklojau ant išgyvento kelio jo, Už tai, kad raištelių neatrišau Valstietiškų dulkėtų batų jo, Už tai, kad...
Bendravimas
Didžiosios savo esybės ilgesys – štai kur jūsų gerumas: ir šis ilgesys glūdi kiekviename iš jūsų. Tačiau vienuose jis – galingas srautas, kuris veržiasi jūron ir neša pakalnių paslaptis bei miško dainas. O kituose...
Sielos ritmas
Ir nevadink nė vieno iš jūsų kvailiu, nes iš tiesų mes nei išmintingi, nei kvaili. Mes esame žali lapai ant gyvenimo medžio, o pats gyvenimas yra anapus išminties ir, be abejo, anapus kvailybės....
Anarchistinė praktognozė (III dalis)
Esama daugybės įvairių praktognozių, kurias galima atskleisti studijuojant savo tautos istoriją, o tyrinėjant kitų civilizacijų istoriją taip pat galima rasti solidžių faktų. Vakarų gyvenamojo pasaulio vaizdas, apimantis labai daug kultūrinių duočių, irgi atskleidžia įvairiausias...
Anarchistinė praktognozė (II dalis)
Įvairios kalbos, taip pat vokiečių ir anglų, nubrėžia skirtumą tarp sąmonės ir sąžinės. Lotynų kalba, priešingai, tokio skirtumo nenurodo, nes žodis conscientia apima abi prasmes. Viena vertus, minėtas skirtumas atrodo esąs akivaizdus: filosofinės ir...
Anarchistinė praktognozė (I dalis)
Moderniosios Vakarų epochos pamatas yra valios metafizika. Nepriklausomai nuo įvairių kultūrų, grįstų, pavyzdžiui, moksline technologija, asmens kultais (judaizmas, krikščionybė, islamas), pažanga, politinėmis sistemomis, pradedant demokratija ir baigiant diktatūra, bendrasis vardiklis yra besąlygiška valia. Žmogaus...
Laisvė nuo priešingybių
Rytuose yra tokia sąvoka nirdvanda (laisvė nuo priešingybių). Aš tai gerai įsidėmėjau. Proto švytuoklė švytuoja tarp prasmės ir beprasmės, o ne tarp tiesos ir netiesos. Numinosum (ir dievas, ir velnias) pavojingas tuo, kad jis...
„Filosofijos klestėjimo amžius“
Šį laikmetį net galime pavadinti „filosofijos klestėjimo amžiumi“. Esama visokiausių filosofijų, jų daugiau negu reikia: sporto filosofijos, aiškinančios žaidėjams, koks jų judesys yra tinkamas, o koks netinkamas, kaip jie gali pagerinti savo žaidimą,...
C. G. Jungas: reinkarnacija, karma ir egzistencijos prasmė
Reinkarnacijos doktrina neatskiriama nuo karmos idėjos. Esminis klausimas skamba taip: ar žmogaus karma yra asmeninė, ar ne? jei žmogus pradeda gyvenimą su iš anksto nustatytu likimu, kuris priklauso nuo jo veiksmų ir pasiekimų...
Filosofas Algis Mickūnas: „Modernus Vakarų pasaulis yra anarchistinis”
2011 m. gegužės 15 d. Laisvasis universitetas (LUNI) pakvietė neformaliam pokalbiui su išeivijos filosofu, Ohajo (JAV) universiteto profesoriumi emeritu Algiu Mickūnu. Susitikimas vyko „Gorky” baro kiemelyje, Pilies g. 34, Vilniuje. Filosofas kalbėjo tema „Sąžinė...
Pasivaikščiojimai su Gintautu Mažeikiu
Šiuose „Pasivaikščiojimuose” gvildenami pasakojimai, šiuolaikiniai ir senovės kultūriniai mitai. Filosofas ir kultūros teoretikas, kūrybinių industrijų kritikas Gintautas Mažeikis kalba apie kultūrinius naratyvus, pagal juos kuriamus asmens, bendruomenės, tautos ir žmonijos scenarijus. Laidos autorius Rytis...
Gėris ir blogis, arba „nei tai, nei tai“ principas
Šiaip ar taip, mums reikalinga nauja orientacija, t.y. metanoja (metanoja – krikščionybėje reiškia dvasinį pasikeitimą per atgailą; Jungo psichologijoje – psichės transformavimasis, tam tikra savęs pagydymo forma). Prisilietus prie blogio kyla didelis pavojus, kad...
Uždaras vakaras kartu su profesoriumi Gintautu Mažeikiu
Uždaras vakaras „Persona Grata Gintautas Mažeikis”. Gintautas Mažeikis (g. 1964 m.) – Lietuvos filosofas, kultūros teoretikas, VDU profesorius, daugelio monografijų recenzentas, mokslo žurnalų redkolegijų narys. Jis nemėgsta būti vadinamas profesoriumi ir dalyti interviu apie...
Prof. Romanas Plečkaitis – Filosofijos atsiradimas Lietuvoje
Prof. Romano Plečkaičio pranešimas, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „500 metų filosofijai Lietuvoje”.
Dao: Dangaus įstatymas
Tiesūs žodžiai nebūna gražūs; gražūs žodžiai nebūna tiesūs. Išmanantis nebūna iškalbus; iškalbus žmogus išmanymo neturi. Žinojimas nebūna visapusis; visapusės žinios vertės neturi. Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti,...
Dao: Trys turtai
Aš tris turiu turtus brangiausius, kuriuos pasiėmiau ir saugau. Vieno vardas yra jautrumas; kito vardas yra saikingumas; trečio vardas – nesiryžimas priešaky pasaulio stoti. Jautrieji todėl ir gali būti narsūs; saikingieji todėl ir gali...
DAO: Žinantis nesako; sakantis nežino
Žinantis nesako; sakantis nežino. Landas užkaišyti, užkelti vartus, nudildyti ašmenis, painiavą išnarplioti, sugerti šviesą, pasinerti dulkėse – tai pavadinta slėpiningu bendrumu. Tuomet bus nebegalima suartinti; ir nebegalima išskirti; ir nebegalima pelnyti; ir nebegalima nustoti;...
Dao: Pamoka pirmoji
Dao gimė vienas; iš vieno gimė du; iš dviejų gimė trys; iš trijų visi pasauly gimė. Nuo tamsos visi nusisuka ir gręžiasi švieson; įaudrintos jėgos susilieja darnon. Žmonės nepakenčia nuskriaustųjų, atstumtųjų ir netikėlių; tačiau...
Naujausi komentarai