Indijos filosofija: Jainai, Śaivai, Cārvākai ir Ājīvikai

by Paskelbta · Published 2017-02-06 · Updated 2017-03-19

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Orientalistikos centro studentai parengė visiems besidomintiems Indijos filosofija seminarų ciklą. Jų metu skaitomi įvairūs senoviniai tekstai anglų / lietuvių kalbomis. Kiekvieno susitikimo metu pristatoma filosofinė mokykla / doktrina bei nagrinėjamas atitinkamas tekstas.

Seminarus veda Rytų filosofijos tyrinėtojas, VU Filosofijos fakulteto filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis.

Pagal tradiciją, jainizmas neturi įkūrėjo – tai amžinas mokymas, kurį kiekviename amžiuje iš naujo paeiliui skelbia 24 vedliai-mokytojai, vadinaṃi tīrthaṅkara (brastos kūrėjai).

Filosofinius (teologinius) śaivų mokymus galima priskirti prie astikos krypčių. Žodis „śaiva “ yra susijęs su Śiva, t. y., Śivos pasekėjas. Śiva reiškia „palankusis, malonusis, klestintis, laimusis“. Svarbios śaivų mokyklos: 1) Pāśupata, 2) Śaivasiddhānta bei 3) Kašmyro śaivai (pratyabhijñā).

Cārvākos tikrovės samprata: tikrovė yra tik žemė, vanduo, ugnis ir oras (pṛtḥivyāpatejovāyuṛiti tattvāni). Jų junginiai vadinami kūnais, juslėmis ir objektais (tat ṣamudāye śaṛīṛendṛiyaviṣaya ṣamṣjñaḥṣ), sąmonė kyla iš jų [elementų] (tebḥyaś caitanyam), kaip svaigulys iš raugo (kinṣvādibḥyo madaśaktivat). Savastis yra [tik] kūnas išsiskiriantis sąṃone (caitanyaviśiṣtaḥ kayaḥṣ puṛuṣaḥṣ). Savastys yra kaip vandens burbulai (jalabudbudavajjīvāḥṣ). Nėra būdų pažinti kitą pasaulį (paṛalokaṣiddḥau pṛamānṣābḥāvāt). Nėra kita pasaulio, nes nėra kito pasaulio būtybės (paṛalokino abḥāvāt paṛalokābḥāvāḥṣ). Dėl to, kad sąmonė kitame (paṛalokitcaitanyam niṛavayatvāt).

Pagrindinė ājīvikų skelbta doktrina – lemtis-determinizṃas (niyati), skelbusi, kad būtis
vystosi sąlygota lemties (niyati-ṣa ṅ gati-bḥāva-paṛin ṣatā ). Taip ir kiekvienas žmogaus veiksmas yra sąlygotas lemties pagal savąją būtį (ṣvabḥāva).

Jainų filosofija (paskaitos skaidrės PDF)