YI JING (Permainų knyga)

Shuo Gua
1 skyrius

Kadaise šviesiausieji išminčiai kūrė Permainas.
Dvasios šviesybe jie įsiskverbė į tamsos slėpinynus
Ir taip atrado tūkstantlapę burtažolę.
Trejetu pažymėjo Dangų, dvejetu – Žemę, ir nuo jų ėmėsi skaičiuoti.
Įsižiūrėdami į yin-yang kaitą, sukūrė simbolius [trigramas ir heksagramas].
Stebėdami kieto ir minkšto pulsavimą, nubrėžė brūkšnius.
Nustatė Dao-De kryptį ir sureguliavo teisingumą.
Išsiaiškino tvarkos dėsnius (li), atskleidė prigimtį, idant perprastų likimą.

2 skyrius

Kadaise šviesiausieji išminčiai kūrė Permainas.
Idant suderintų prigimties ir likimo dėsnius,
Jie nužymėjo Dangaus Dao, pavadindami jį yin ir yang;
Nužymėjo Žemės Dao, pavadindami jį minkštumu ir kietumu;
Nužymėjo Žmogaus Dao, pavadindami jį žmoniškumu ir teisingumu.
Šiuos tris pradus sudvigubino,
Tad kiekviena Permainų heksagrama sudaryta iš šešių brūkšnių.
Tai – yin, tai – yang,
Besikeičiantys silpnais ir tvirtais brūkšniais,
Permainose šešeriopai išsidėstančiais į vieną ženklą [heksagramą].

3 skyrius

Dangus ir Žemė pasiskirsto vietomis,
Kalnas ir Vandenija susisiekia gyvybine energija (qi),
Griausmas ir Vėjas traukia vienas kitą,
Vanduo ir Ugnis nedrumsčia vienas kito.
Šitaip aštuoni simboliai derinasi vienas su kitu.
Skaičiuoti tą, kas juda priekin [praėjusį], – tai eiti pakeliui [kas palanku].
Pažinti tą, kas verčia atsitraukti [būsimą], – tai eiti priešais [kas nepalanku].
Todėl Permainose skaičiai išsidėstę atbulai [numatant, kas bus].

4 skyrius

Griausmas daiktus išjudina, Vėjas išsklaido,
Lietus juos sudrėkina, saulė sušildo, Gen (Kalnas) sulaiko,
Dui (Vandenija) prakalbina, Qian (Dangus) jiems
Vadovauja, Kun (Žemė) juos priglaudžia.

5 skyrius

Didieji protėviai gimsta iš Zhen (Griausmo),
Nuskaistėja (telkiasi) Xun (Vėjyje),
Išryškėja Li (Ugnyje),
Atlieka priedermę Kun (Žemėje),
Prabyla Dui (Vandenijoje),
Grumiasi Qian (Danguje),
Pailsta ir nurimsta Kan (Vandenyje),
Suveda sąskaitas Gen (Kalne).
Visa aimė daiktų gimsta iš Zhen (Griausmo),
Esančio rytuose.
Jie nuskaistėja [telkiasi] Xun (Vėjyje),
Esančiame pietryčiuose.
Nuskaistėjimas reiškia aimės daiktų tyrumą.
Li (Ugnis) reiškia šviesą,
Kurioje išryškėja visa aimė daiktų.
Jos trigrama esti pietuose.
Šviesiausiasis išminčius, atsigręžęs į pietus, Apžvelgęs Dangaus paskliautę,
Atsisuka į šviesą ir [visiems] vadovauja,
Tarsi semdamasis iš jos [įkvėpimo].
Kun reiškia Žemę, kuri tarpdina visą aimę daiktų.
Todėl ir sakoma:[Didieji protėviai] atlieka priedermę
Kun (Žemėje)“.
Dui (Vandenija) reiškia rudenį, kuriame prabyla visa aimė
Daiktų.
Todėl ir sakoma: „Didieji protėviai prabyla Dui
(Vandenijoje),
[Didieji protėviai] grumiasi qian (Danguje)“.
Qian (Dangaus) trigrama esti vakaruose,
Kur susiduria yin ir yang [jėgos].
Kan reiškia Vandenį, ši trigrama įsikūrusi šiaurėje,
Reikšdama atilsį ir nusiraminimą,
Į kurį grįžta visa aimė daiktų.
Todėl ir sakoma: „[Didieji protėviai] pailsta ir nusiramina Kan (Vandenyje)“>
Gen (Kalnas) – šiaurės rytų trigrama,
Kurioje baigiasi ir vėl prasideda visa aimė daiktų.
Todėl ir sakoma: „[Didieji protėviai] suveda sąskaitas Gen (Kalne)“.

6 skyrius

Dvasia yra tai, kas pranoksta [nepastebimai sujungia]
Visą aimę daiktų ir įkvepia žodį.
Niekas stipriau už Griausmą
Neišjudintų visos aimės daiktų.
Niekas greičiau už Vėją
Nepasklaidintų visos aimės daiktų.
Niekas sausiau už Ugnį
Neišdžiovintų visos aimės daiktų.
Niekas skardžiau už Vandeniją
Neprakalbintų visos aimės daiktų.
Niekas sodriau už Vandenį
Nesudrėkintų visos aimės daiktų.
Niekas pilniau už Kalną
Nesuteiktų pabaigos ir pradžios
Visai aimei daiktų.
Todėl Vanduo ir Ugnis palaiko vienas kitą,
Griausmas ir Ugnis neprieštarauja vienas kitam,
Kalnas ir Vandenija susisiekia gyvybine energija (qi).
Dėl ko [visa] gali keistis ir mainytis,
Dėl ko gali gyvuoti visa aimė daiktų.

7 skyrius

Qian (Dangus) – tai tvirtumas, Kun (Žemė) – tai
Minkštumas (nuolankumas).
Zhen (Griausmas) – tai judėjimas, Xun (Vėjas) – tai
Įsismelkimas.
Kan (Vanduo) – tai nugrimzdimas [nusmukimas],
Li (Ugnis) – tai kibirkščiavimas [susipynimas].
Gen (Kalnas) – tai pastovumas, Dui (Vandenija) – tai džiaugsmas ir palaima.

Versta iš: Человек как философская проблема: Восток Запад. – M., 1991, c. 239-249.
(Religijų istorijos antologija, III dalis. Vilnius: Vaga. 2002. p. 40-44)

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code