Praeitis, dabartis ir ateitis
Dabar, šią akimirką, yra dabartis. Tu skaitai šį sakinį. Kai prieisi iki sakinio galo, nebeskaitysi. Tada sakinys bus praeitis. Sakiniai, kuriuos skaitysi vėliau, tavo smegenų laukia ateityje.
Greičiausiai iš trijų laikų yra dabartis, “dabar”. Ji bematant praeina. Atrodo, kad ji trunka tik trumputį akimirksnį. Bet kai tu galvoji apie šį akimirksnį, jis jau yra dingęs praeityje. Kas įvyko, tas įvyko, to nebepakeisi. Praeitis yra tarsi didžiulė kartoninė dėžė, kurioje dingsta viskas, kas anksčiau truko akimirką. Ji vis didėja. Jai nesvarbu, ar jos kaupiamos akimirkos buvo gražios, ar liūdnos.
Ateitis yra didžioji nepažįstamoji. Vienintelis dalykas, ką apie ją žinome, yra tas, kad ji greitai ateis ir kada nors taip pat taps dabartimi ir praeitimi.
Greičiausiai iš trijų laikų, “dabar”, yra vienintelis, kuris tikrai egzistuoja. “Dabar” mes galime jausti. “Anksčiau” ir “netrukus” nutolsta, nebent juos įtraukiame į savo “dabar”: kai prisimename arba kuriame kitos dienos planus arba į kalendorių įrašome susitikimo laiką. Tada “anksčiau” vėl yra “dabar”. Ir net “netrukus” sekundėlę tampa “dabar”. Tačiau tik mūsų galvoje.
Julia Knop. Didieji gyvenimo klausimai mažiesiems filosofams. Vilnius: Gimtasis žodis. 2013. P. 78, 79]
Iliustracijos: Katrinos Lange
Taigi laikė mes keliaujame į kosmosą tokia mūsų planetą dėsnis gravitacijos ir tvermės žemę apsisuka apie saulę taip praeina metai bet suvokime širdis mūsų turi savo biologinį laikrodį tadvarvsirdis žmogaus yra irgi dėsnis kaip ir žemės tad kas tas yra laikė esantis dvasios paslapties nuo žmogaus akies ir žiaurumo.pasleptas laikas tai kelionę į nežinia kur yra tik du keliai numirti filosofo žodyje arvtiketi ir myletiviska kas yra tikrai verta ir brangu tad jei aš praeities vertybes atranda gyvenimą ir brandą aš žinau mano gyvenimas nemirs vilčių tapusių nevykeliskumo iliuzija tad kodėl turiu tikėti savo laiku viskam suprasti širdžiai duoti suskaičiuoti širdies matematika ir patirtį greitį sirdy kaip aš bėgu dėl gyvenimo nes jis tas laikas kai bėgo padaro mane nenugalima