Tagged: Živilė Filmanavičiūtė

0

Apie nesantį filosofinį detektyvą „Varnų troboje“

Kai buvau filosofijos pirmo kurso studentė, viena lektorė išbraukė kažkurį iš pirmųjų mano referatų, teigdama, kad orientuotis turėčiau tik į mąstytojo filosofiją ir apeiti jo biografijos faktus. Vėliau bandžiau sekti tokiomis ir panašiomis rekomendacijomis,...

0

Filosofas Tomas Kačerauskas: kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?

Monografijoje „Kūrybos visuomenė“ įvairiapusiškai, atlikdamas tiek horizontalius, tiek vertikalius pjūvius, aptariate pavadinime minimą fenomeną. Bet kuriam šiuolaikinės visuomenės nariui, siekiančiam būti  kūrybininku, manau, labai svarbu suvokti sąvokas, kurias apibrėžiate knygoje. Galbūt galėtumėte dar kartą...

0

Filosofas Mintautas Gutauskas: Antropocenas ir nauja žmogaus savivoka

Tikima, kad žmogus kaip „evoliucijos viršūnė“ – tai tikinti (homo religiosus), kurianti pasakojimus (homo fabulator), svajojanti būtybė (homo demens) ir t.t., ir pan. Staiga, Jums kaip filosofui, parūpsta ne takoskyra tarp gyvūnų ir žmogaus,...

0

Amžinybė manęs nejaudina

Sigitas Parulskis „Amžinybė manęs nejaudina“ (2018) Išleido: Alma littera Puslapiai: 240 Pirmoji perskaityta Sigito Parulskio knyga – „Sraigė su beisbolo lazda: trumpos istorijos“ – 2007 metais pripažinta geriausia. Tuo metu buvo labai populiari, galima...

0

Filosofo savybės

7 faktai apie savybes, kurias Platonas laikė privalomomis filosofui. Graikų filosofas Platonas buvo ir graikų filologas – galbūt net pats didžiausias, nes iškėlė keletą filologinių klausimų, kurie aktualūs iki šių dienų ir kurių niekas...

0

„Melancholiškos moters“ vaizdinio istorija

XVI-XVII a. literatūroje ir mene vyravo melancholiškos moters įvaizdis. Moteriška gamta buvo suvokiama Hipokrato antikinės humoralinės teorijos kontekste. Remiantis šia teorija, žmogaus temperamentą apibrėžia keturi pagrindiniai skysčiai: gleivės, kraujas, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis....

0

Kodėl žmogus bando pakeisti savo kūną?

Žmogaus kūnas – tai ne tik mūsų sąmonės biologinis apvalkalas. Jis turi socialines-kultūrines prasmes ir atlieka tam tikras kultūrines funkcijas. Būtent su tuo ir susijęs žmogaus noras pakeisti save. Santykis su savo kūnu, jo...

0

Psichiatras Remigijus Juškėnas: tarp realybės ir beprotybės

„Diagnozės žmogaus problemų neišsprendžia,“ – teigia psichiatras Remigijus Juškėnas, kuris domisi ne tik savo veiklos sritimi, bet ir filosofija, mitologija, antropologija, religijotyra. 2017 m. kovo 06 d. Vilniaus šeimos psichologijos centre kalbėjomės beprotybės fenomeno...

0

Timas Petraitis apie egzistencinės krypties psichoterapiją ir filosofiją

Teigiama, kad egzistencinė psichologija glaudžiai susijusi su egzistencializmo filosofija, o Jūs esate šios krypties psichoterapeutas. PsiDi’16 renginyje minėjote, kad jūsų klientas neprivalo būti filosofas, todėl klausimą apversiu: „kiek“ šios psichologijos šakos atstovas yra filosofas?...

0

Filosofas Naglis Kardelis: kas yra filosofija?

2016 m. lapkričio 05 d. LKTI aplankėme filosofą Naglį Kardelį, kuis maloniai sutiko atsakyti į mums rūpimus klausimus.  1. Kas yra filosofija? 0h 00:19 >>  2. Kaip Jūs patekote į filosofijos pasaulį? 0h 23:55 >>  3. Ar įmanoma objektyvi patirtis...

0

Vieno skersgatvio filosofija

Aleksandr Piatigorskij „Vieno skersgatvio filosofija“ (2016) Išleido: Sofoklis Kino filosofijoje, norint išryškinti filmo filosofinį aspektą, vartojamos „gero filosofinio kino“ ir „blogo filosofinio kino“ sampratos. Šias sąvokas galima perkelti ir į literatūrą. Taip taip –...

0

Apie mitologiją su Dainiumi Razausku

Kas yra mitologija? Ar ji šiandien neprarado savo aktualumo? Dar svarbi žmogui? Kodėl? Antroji Jūsų klausimo dalis tiesiogiai priklauso nuo pirmosios – kas yra mitologija. Jei mitologija laikysime visokias pasenusias „pasakas“, prietaruose paskendusių senovės...

0

Socialinių mokslų daktarė Egidija Laumenskaitė: žmogus gali daugiau negu įsivaizduoja

Esate socialinių mokslų daktarė, pasukusi kryptingu dvasinių ieškojimų keliu: praktikuojate senąją Radža jogą, skaitote paskaitas apie universalių dvasinių dėsnių pagrindus. Neįprastai atrodo, kai akademinis žmogus užsiima alternatyviomis teorijomis, grįstomis tikėjimu, kurios paprastai tikriausiai ne...

2

Aktorius ir režisierius Benas Šarka: Ar mes iš tikrųjų esame?

Šią vasarą Santaros-Šviesos suvažiavime žiūrovus sužavėjote aukšto meninio lygio pasirodymu – monospektakliu „Kiaurai“, sukurtu pagal Williamo Shakespeare‘o dramą „Karalius Lyras“. Pirmas pagrindinis mano klausimas Jums būtų apie meno ir kančios santykį. Atlikote grakštų šokį...

1

Prousto metodas

Marcelis Proustas turėjo labai daug draugų. Rašytojo bičiuliai ypatingai vertino tokias jo dorybes kaip vaišingumą, dosnumą, mandagumą, pastangas pakelti visiems nuotaiką, nuolatinį atsiprašinėjimą, malonų elgesį, gerumą, atidų kito išklausymą. Draugystė labai taurus jausmas ir...

0

Anarchistas Darius Pocevičius: darydamas tai, kas patinka, linksmiau sulauksi mirties

Dirbote Lietuvos mokslų akademijoje, Vilniaus universitete dėstėte rinkodarą, rašėte disertaciją, užsiiminėjote reklamos verslu, tačiau būtų įdomu pasiteirauti, ar esate gyvenime paragavęs darbininkiškosios profesijos; turėjęs „bedarbio“ statusą? Sklando legenda apie C. G. Jungą: kai kas...

3

Alvydas Jokubaitis – „slaptasis kantininkas“

Imanuelis Kantas parašė nemažai labai reikšmingų filosofinių tekstų: „Grynojo proto kritiką“, „Praktinio proto kritiką“, „Sprendimo galios kritiką“, „Prolegomenus“, „Dorovės metafizikos pagrindus“, „Religija vien tik proto ribose“, „Antropologija pragmatiniu  požiūriu“ ir etc. Vilniaus universitete dėstote...

0

Filosofas Ervinas Koršunovas: universitetas praranda savo vardą

Ervinas Koršunovas apie save: Baiginėju disertaciją apie Peterį Sloterdijką ir jo modernybės projektų kritiką, prodiusuoju Apeirono teatrą, statau Becketto vienaveiksmę pjesę ,,Ne aš“, verčiu Morkaus evangeliją į senąją lietuvių kalbą, rašau naujausią nacionalinį epą, rekonstruoju...

0

Iš vabzdžių gyvenimo

Jau ankstyvasis Pelevinas – tikras postmodernistas. Šį romaną parašė 1993 m., bet jo žaismas metaforomis išliko šiuolaikišku. Knygoje atpažinsime Deleuze’o analizuotą tapsmą gyvūnu. Pelevinas virtuozas. Jo aprašytas virsmas vabzdžiu – tai ne sapnas ir...

1

Yra geras kinas ir yra blogas kinas

Žemiau išvardinti filmai yra labai įvairūs – skirtingo žanro ir ne vieno laikmečio, tikriausiai daugelio jūsų jau matyti, ir ne po vieną kartą, bet pasižymintys viena juos apjungiančia perspektyva – filosofiniu aspektu. Pateiktas sąrašas...

0

Filosofas A. Dainys: Pasaulis – save reguliuojanti sistema

”Angelofilų” žodį sugalvojau nešdamas tašes iš kambarėlio į automobilį Lietuvos pajūryje, ruošiantis važiuoti į Vilnių. Iš kart supratau, kad taip turėtų vadintis romanas, nors dar tiksliai nežinojau, kas bus jame rašoma. Miglotai įsivaizdavau angelofilų...

0

Magistro baigiamojo darbo recenzija

Lietuvos Edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Filosofijos specialybės studentės, Živilės Filmanavičiūtės magistrinio darbo „Arvydo Šliogerio filosofijos tyrinėjimo prieigos“ recenzija (audio versija): Darbo Įvade nerandame tinkamai pagrįstos darbo temos ir aiškiai suformuluotų tyrimo klausimų. Skirsnyje Darbo...

0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

0

Tomas Kačerauskas: fenomenologija, kūryba ir Arvydas Šliogeris

Prof. dr. Tomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos narys bei tiesiog produktyvus autorius, vertėjas, nuolat rašantis filosofijos, kūrybiškumo temomis. 2015 kovo 19 d. vykusiame...

0

Tarp filosofijos ir psichoanalizės (video)

Medicinos mokslų daktaras, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas mokslinių straipsnių ir vadovėlių bendraautorius prisipažįsta, kad teksto idėją „Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai“ pasufleravo vienas jo pacientų, kuris papasakojo, jog skaito Šliogerį ir tai jam...

0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...

0

Mitinės sąmonės galia

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...

1

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas  į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...

0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

0

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija.  Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...