Category: SKAITYTOJŲ KŪRYBA

0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mitinės sąmonės galia

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas  į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija.  Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Sensomotorinių saitų irimas P. Pasolini’o kinematografe

„Pavydėjau žmonėms, turintiems Dievą, į jį jie galėjo tvirtai įsikabinti, o aš …  teturėsiu „akis kad verkčiau“.“  (Georges Battaile. Dangaus žydrynė) Sensomotorinių saitų yrimą demonstruoja du skirtingi to paties režisieriaus P. Passolini’o filmai : „Evangelija...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Bendrųjų tendencijų gydytojams

„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Šarlatanizmas Lietuvoje (I dalis)

Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Niekio terapija

Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Robert‘o Bresson‘o kūryba

Robert‘as Bresson‘as – kino kritikų vadinamas režisieriumi maištininku, tikrumo meistru, nepralenkiamu kino formų grynintoju, labiau už viską kine nekentusiu teatrališkumo. Jo filmas „Drovuolė“ (Une femme douce, 1969 m.) įspūdingas savo išgrynintu, griežtu ir asketišku...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Rizomos konceptas Kafkos fenomene

Pradėjus rašyti apie Kafkos fenomeną, prisiminiau, kai mokykloje literatūros mokytoja mums skaitė ištrauką iš Kafkos „„Metamorfozės““.   Skaitė taip vaizdžiai, kad apėmė nepaaiškinamas baugulis, tarsi žiūrint siurealistinį siaubo filmą. Rodos prieš akis regėjau, kaip Gregoras Zamza palaipsniui...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kinas kaip veidrodis ir veidas

„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Aš bijau pačios baimės

„Žmonės yra tokie išprotėję, kad nebuvimas išprotėjusiu prilygsta kitai beprotybės formai. “ Pascalis Wimo Wenderso filmuose „Alisa miestuose“ („Alice in den Städten“, 1973) ir „Klaidingas judesys“ („Falsche Bewegung“, 1975) tvyro nerimo, nesaugumo, susvetimėjimo  jausmas,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Veido nihilizmas ir bežadė baimė

Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht),  jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Altonos atsiskyrėliai: Sąžinės revizija

Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
3

Esė: ką aš turiu daryti?

Daugelis mūsų gyvename lyg F. Nietzsche’s minties sekėjai – siurbdami iš gyvenimo viską, kas tik patenka į žvilgsnio horizontą, trokšdami valdyti bei siekdami galėti, kas ir sudaro šio filosofo moralės pagrindą. Tačiau mintis apie...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kas yra žmogus, kaip kultūros dalyvis arba, mintys, pamačius filmą „Mockingbird don’t sing“

Pirmas klausimas, kuris ateina į galvą pasižiūrėjus H.B.Davenport’o filmą „Mockingbird don’t sing“ [liet. „Strazdas giesmininkas negieda“], – tai „kas yra žmogus?“. Tai ketvirtasis Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto iškeltas klausimas, nusakantis pagrindinį filosofijos problematikos lauką....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

J.-P. Sartre: laisvė ir pasirinkimas

Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Ar vaizduotė gali pavaduoti mūsų suvokimą?

Įvadas Pagrindinė, disertacijos pagrindu, išleistos K. Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“  tema yra suvokimo ir vaizduotės santykio problema, kuri ir inicijavo šį darbą. Savo teoriniame veikale filosofas bando išryškinti vaizduotės autonomiją. Tai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kazino Tanato

Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Ar meilė, kaip fizinė aistra, nėra grėsmės šaltinis?

„Tarp žmogaus širdį jaudinančių aistrų yra viena, liepsninga, nesutramdoma, kuri vieną lytį padaro reikalinga kitai; aistra siaubinga, niekinanti visus pavojus, įveikianti visas kliūtis; savo siautuliu ji, rodos, gali sunaikinti žmonių giminę, kuriai jai skirta...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Prisiminti – tai gyventi antrą kartą

“Dažnai protas pats ieško pasislėpusių vaizdinių ir nukreipia į juos sielos žvilgsnį /…/,”– rašo anglų filosofas Džonas Lokas. Amerikiečių režisierius Michel Gondry filme „Jausmų galia“ (2004 m.) pasakoja apie atminties ištrynimo procedūros pasekmes. Originalus filmo pavadinimo vertimas į lietuvių...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Ar žmogus išliktų žmogus, jei kaip gyvūnas visiškai atsiduotų gamtos šauksmui?

Larsas von Trijeras filme „Antikristas“ (Antichrist, 2009 m.) papasakoja sukrečiančią, baisią vienos šiuolaikinės šeimos istoriją. Filmo pradžioje matome sekso sceną, vykstančią vonioje, šalia švaros ir purvo kovos simbolio, kultūrinio atributo – skalbimo mašinos, didžiausio...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Optimizmas 0

Optimizmas

              Eiliuota esė   Mes išganingai, kaip ir ispanų Alfonsas Dešimtas, Patartume dievams,                                                                                ...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Akimirka tęsiasi 0

Akimirka tęsiasi

Labai seniai, dar aklų poetų laikais, kuriuose iki šiandien knibžda aibė mitų, apie transcendenciją buvo žinoma tiek pat, kiek šiandien. Dabar apie ją yra daugiau atspėta. Juk natūralu, kad laiko tėkmėj prasmegę kūnai, turėję...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Krizė ir „Klebonas“

Pakankamai pasiklausius regis nesibaigsiančių Jeano Baudrillardo ir kitų tos aplinkos šnekų, kur teisingi pastebėjimai išpučiami į krypteltos prasmės lingvistinius burbulus, madingi žodeliai tariasi pagaliau ištyrę tikrovę, o iš tiesų klimpsta benusibaigiančiame postmodernizme – visa...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis)

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) …..Apie pertobulintą paveikslą. Nuojauta pasako, kada jau padėti teptuką. Puiku, jei pasako, ir tapytojas paklauso. …..Tai taip ir Vitgenšteinas – sunkiai skynėsi kelią per džiungles, per sraunią brastą, balansavo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis)

Skaitant savo tekstų komentarus dažnai sukirba toks nerimas, nuojauta, kad ne tik poezijoje, bet ir kasdieniuose pasikalbėjimuose žmonės taip                                            skirtingai interpretuoja pasakytus žodžius, jų tikslą…                                                    Gal tai kalbos prigimtis. Veltui Witgenšteinas mėgino...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Technika ir technologija – žmogaus nemirtingumo troškimo išraiška? 0

Technika ir technologija – žmogaus nemirtingumo troškimo išraiška?

Visa žmonijos istorija demonstruoja mums neapsakomą žmogaus kūrybos potencialą, regis, neišsenkamą jo kūrybiškumą. Kurti ir gaminti, išrasti ir atrasti – tai esmiška žmogaus prigimties galios išraiška. Iš to galime daryti išvadą, jog visos mūsų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vaizduotė ir Vitgenšteinas

. Vitgenšteinas apibrėžia: Filosofija yra „kova su mūsų proto užbūrimu kalbos priemonėmis“. Filosofijos tikslas – „parodyti musei, kaip išlįsti iš butelio“. Jo apibrėžimai yra daliniai atvejai visa apimančių apibrėžimų šių: Filosofija yra pusrutulių harmonizavimas....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Filosofija ir bandelė

Svarbiausias klausimas Svarbiausias, pagrindinis ir jautriausias visų laikų ir visatų filosofijos klausimas yra šis: Skirti šūdą nuo bandelės. Šį dėsnį dar urvuose perkrimto liaudis. Bet filosofai nelinkę tenkintis akivaizdžiu, tatai per paprasta ir negilu....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Keletas pastabų apie kategoriškumą, principus ir ribotą, šablonišką mąstymą 1

Keletas pastabų apie kategoriškumą, principus ir ribotą, šablonišką mąstymą

  Stiprūs žmogaus įsitikinimai, principai pavojingi, nes riboja mąstymą. Atsiranda mąstymo šabloniškumas. Imama mąstyti nebematant visumos, neįvertinant aplinkybių, sąlygų, atsisakant nuojautos ir atsiveriančių galimybių kurti ir keisti. Tam tikri išankstiniai ar įsigyvenę principai siaurina...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Prisiminimai ir svarstymai apie mokyklą 0

Prisiminimai ir svarstymai apie mokyklą

Kai įvairūs žmonės man užsimena apie savąją mokyklą bei dalijasi vaikystės prisiminimais, prieš akis iš gilių atminties klodų atklysta aštuonis metus smalsiu nuovargiu trinto, įvairių mokslų žinių teikusio, staiga atsiradusio ir nelauktai išnykusio laiko...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •