Category: SKAITYTOJŲ KŪRYBA

0

Vasaros skaitiniai

Šią vasarą nutariau pailsinti savo protelį nuo filosofinių traktatų ir pasinerti į grožinės literatūros labirintus. Skaitymo kelią pradėjau nuo rusų klasiko A. Čechovo apsakymų rinkinio, išleisto Baltų lankų leidyklos, vieno iš jų pavadinimu –...

Share Button
0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

Share Button
0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

Share Button
0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...

Share Button
0

Mitinės sąmonės galia

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...

Share Button
1

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas  į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...

Share Button
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Share Button
0

Kas yra metafizika?

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“  – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...

Share Button
0

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija.  Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...

Share Button
0

Gestas ir moterų kinematografas (Chantal Anne Akerman, Agnès Varda)

Ch. A. Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23,1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975) kupinas buitinių garsinių vaizdų – žingsnių aido, puodų skambesio, vandentiekio kriokimo, iš dujinės viryklės sklindančio...

Share Button
0

Sensomotorinių saitų irimas P. Pasolini’o kinematografe

„Pavydėjau žmonėms, turintiems Dievą, į jį jie galėjo tvirtai įsikabinti, o aš …  teturėsiu „akis kad verkčiau“.“  (Georges Battaile. Dangaus žydrynė) Sensomotorinių saitų yrimą demonstruoja du skirtingi to paties režisieriaus P. Passolini’o filmai : „Evangelija...

Share Button
0

Bendrųjų tendencijų gydytojams

„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl...

Share Button
0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

Share Button
0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

Share Button
0

Šarlatanizmas Lietuvoje (I dalis)

Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio...

Share Button
0

KULTŪRINIS PILIETIŠKUMAS IR TAUTOS NAMAI

Šio teksto tikslas dalinai atskleisti ryšį tarp pilietiškumo, sisteminių partijų politikos ir Tautos namų idėjos. Labai svarbi NVO -jų ateičiai tema, kuri vis naujai atgaivinama kultūros politikos procesų ,vykstančių kitose ES šalyse. Horizontali švietimo ir...

Share Button
0

Autentiškas ir neautentiškas Dasein: Furcht ir Angst

Prieš pradedant Heideggerio Furcht ir Angst fenomenų analizę, būtinas trumpas įvadas į Heideggerio filosofiją, svarbu akcentuoti, nepraleisti esminius aspektus. Tradicinė filosofija pasaulį suvokia kaip daiktų visumą ar sumą. Juk pamatyti būties apskritai kaip ir...

Share Button
0

Niekio terapija

Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...

Share Button
0

Robert‘o Bresson‘o kūryba

Robert‘as Bresson‘as – kino kritikų vadinamas režisieriumi maištininku, tikrumo meistru, nepralenkiamu kino formų grynintoju, labiau už viską kine nekentusiu teatrališkumo. Jo filmas „Drovuolė“ (Une femme douce, 1969 m.) įspūdingas savo išgrynintu, griežtu ir asketišku...

Share Button
0

Kodėl Artaud negalėjo išversti Alisos stebuklų šalyje?

Nieko nėra labiau pažeidžiamo nei paviršius. Beprotis gali sukurti didų poetinį kūrinį, tačiau tai dar nereikš vaiko, poeto ir bepročio triados. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ta pati stichija ar kaimynystė. Tačiau...

Share Button
0

Mikelandželo Antonioni ir Roberto Rosselini kino kūryba

Italų kino režisieriaus Mikelandželo Antonioni filmas „Meilės kronika“ (Cronaca di un amore, 1950 m.) pasakoja dramatišką istoriją apie dvidešimt septynerių metų gražią, žavingą, protingą, tačiau neramią ir lengvabūdę moterį –Paolą, ištekėjusią už milijardieriaus Enriko...

Share Button
0

Rizomos konceptas Kafkos fenomene

Pradėjus rašyti apie Kafkos fenomeną, prisiminiau, kai mokykloje literatūros mokytoja mums skaitė ištrauką iš Kafkos „„Metamorfozės““.   Skaitė taip vaizdžiai, kad apėmė nepaaiškinamas baugulis, tarsi žiūrint siurealistinį siaubo filmą. Rodos prieš akis regėjau, kaip Gregoras Zamza palaipsniui...

Share Button
0

Kinas kaip veidrodis ir veidas

„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net...

Share Button
0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

Share Button
0

Generatyvi vaizduotės funkcija Romano Polankio filmuose (remiantis Kristupo Saboliaus tekstais)

Niekada negalima priversti, kad kas nors būtų tuo, kuo jis nėra. [Parmenido (apie 540-480 pr. Kr.) tapatybės dėsnis] Deleuze‘ui filosofijoje buvo labai svarbus veiksmažodis. Nes veiksmažodis, anot jo, atskleidžia įvykį (evenement). Tai viena pamatinių...

Share Button
0

Deleuze’o interpretacija: menas, kaip afektų fabrikas

Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...

Share Button
0

Aš bijau pačios baimės

„Žmonės yra tokie išprotėję, kad nebuvimas išprotėjusiu prilygsta kitai beprotybės formai. “ Pascalis Wimo Wenderso filmuose „Alisa miestuose“ („Alice in den Städten“, 1973) ir „Klaidingas judesys“ („Falsche Bewegung“, 1975) tvyro nerimo, nesaugumo, susvetimėjimo  jausmas,...

Share Button
0

Veido nihilizmas ir bežadė baimė

Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht),  jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...

Share Button
0

Esė: žmogus-lėlė ir lėlė-žmogus: ar egzistuoja skirtumas? arba, mintys, įkvėptos filmo „Air doll“

Ar galėjo tokį filmą, kaip Hirokazu Koreeda’os „Air doll“ [liet. „Pripučiama lėlė“], sukurti europietis? Nedrįsčiau atsakyti nei Taip, nei Ne, tačiau akivaizdu, jog tokios mintys, įkurdinančios sielą objekte – negyvame kūne – lėlėje, labiausiai...

Share Button
0

Altonos atsiskyrėliai: Sąžinės revizija

Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...

Share Button
3

Esė: ką aš turiu daryti?

Daugelis mūsų gyvename lyg F. Nietzsche’s minties sekėjai – siurbdami iš gyvenimo viską, kas tik patenka į žvilgsnio horizontą, trokšdami valdyti bei siekdami galėti, kas ir sudaro šio filosofo moralės pagrindą. Tačiau mintis apie...

Share Button
0

Nemeluoti sau ir kitiems

Kas yra realybė? Kas mūsų pasaulyje realiau už žmogaus gyvenimą? Kas galėtų atkurti jį tiksliau už realistinį filmą? Kokių reikia sąlygų, kad toks filmas būtų įmanomas? – tai keli iš daugybės klausimų, kurie sukosi...

Share Button
0

Kas yra žmogus, kaip kultūros dalyvis arba, mintys, pamačius filmą „Mockingbird don’t sing“

Pirmas klausimas, kuris ateina į galvą pasižiūrėjus H.B.Davenport’o filmą „Mockingbird don’t sing“ [liet. „Strazdas giesmininkas negieda“], – tai „kas yra žmogus?“. Tai ketvirtasis Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto iškeltas klausimas, nusakantis pagrindinį filosofijos problematikos lauką....

Share Button
0

Kultūra, kaip žmogiškosios intencijos ir tikrovės susidūrimas

Kultūra yra tai, ką žmonės laiko materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Pats žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere – apgyvendinti, lavinti, gerbti. Akivaizdu, jog kultūra susijusi su tam tikra žmogui ypatinga veikla bei jos...

Share Button
0

Asimetriški santykiai kaip asmenybinio augimo katalizatorius

Analizuojant sąmonės intencionalumą yra labai palanki dialogo metafora. Dialogą suprantant kiek plačiau nei vien kalbėjimą žodžiais galime išskirti tris galimas jo dalyvių pozicijas vienas kito atžvilgiu: žemiau, tokia pati, aukščiau. Husserlio intencionalumo teorija grindžiama...

Share Button
0

J.-P. Sartre: laisvė ir pasirinkimas

Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...

Share Button
0

Ar vaizduotė gali pavaduoti mūsų suvokimą?

Įvadas Pagrindinė, disertacijos pagrindu, išleistos K. Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“  tema yra suvokimo ir vaizduotės santykio problema, kuri ir inicijavo šį darbą. Savo teoriniame veikale filosofas bando išryškinti vaizduotės autonomiją. Tai...

Share Button
0

Ir mylėti reikia mokytis

„/…/ Jis yra viskas, aš esu niekas, išskyrus tai, kad esu jo dalis.“[1] Režisierius Rainer Werner Fassbinder filme „Marta“ / „Martha“ (1974) pasakoja dramatišką santuokos istoriją. Trisdešimt vienerių metų moteris atostogauja su tėvu Romoje,...

Share Button
0

Kazino Tanato

Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...

Share Button
0

Ar meilė, kaip fizinė aistra, nėra grėsmės šaltinis?

„Tarp žmogaus širdį jaudinančių aistrų yra viena, liepsninga, nesutramdoma, kuri vieną lytį padaro reikalinga kitai; aistra siaubinga, niekinanti visus pavojus, įveikianti visas kliūtis; savo siautuliu ji, rodos, gali sunaikinti žmonių giminę, kuriai jai skirta...

Share Button
0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

Share Button
0

Prisiminti – tai gyventi antrą kartą

“Dažnai protas pats ieško pasislėpusių vaizdinių ir nukreipia į juos sielos žvilgsnį /…/,”– rašo anglų filosofas Džonas Lokas. Amerikiečių režisierius Michel Gondry filme „Jausmų galia“ (2004 m.) pasakoja apie atminties ištrynimo procedūros pasekmes. Originalus filmo pavadinimo vertimas į lietuvių...

Share Button
0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

Share Button
0

Ar žmogus išliktų žmogus, jei kaip gyvūnas visiškai atsiduotų gamtos šauksmui?

Larsas von Trijeras filme „Antikristas“ (Antichrist, 2009 m.) papasakoja sukrečiančią, baisią vienos šiuolaikinės šeimos istoriją. Filmo pradžioje matome sekso sceną, vykstančią vonioje, šalia švaros ir purvo kovos simbolio, kultūrinio atributo – skalbimo mašinos, didžiausio...

Share Button
Optimizmas 0

Optimizmas

              Eiliuota esė   Mes išganingai, kaip ir ispanų Alfonsas Dešimtas, Patartume dievams,                                                                                ...

Share Button
Akimirka tęsiasi 0

Akimirka tęsiasi

Labai seniai, dar aklų poetų laikais, kuriuose iki šiandien knibžda aibė mitų, apie transcendenciją buvo žinoma tiek pat, kiek šiandien. Dabar apie ją yra daugiau atspėta. Juk natūralu, kad laiko tėkmėj prasmegę kūnai, turėję...

Share Button
0

Krizė ir „Klebonas“

Pakankamai pasiklausius regis nesibaigsiančių Jeano Baudrillardo ir kitų tos aplinkos šnekų, kur teisingi pastebėjimai išpučiami į krypteltos prasmės lingvistinius burbulus, madingi žodeliai tariasi pagaliau ištyrę tikrovę, o iš tiesų klimpsta benusibaigiančiame postmodernizme – visa...

Share Button
Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (II dalis)

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) …..Apie pertobulintą paveikslą. Nuojauta pasako, kada jau padėti teptuką. Puiku, jei pasako, ir tapytojas paklauso. …..Tai taip ir Vitgenšteinas – sunkiai skynėsi kelią per džiungles, per sraunią brastą, balansavo...

Share Button
Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) 0

Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis)

Skaitant savo tekstų komentarus dažnai sukirba toks nerimas, nuojauta, kad ne tik poezijoje, bet ir kasdieniuose pasikalbėjimuose žmonės taip                                            skirtingai interpretuoja pasakytus žodžius, jų tikslą…                                                    Gal tai kalbos prigimtis. Veltui Witgenšteinas mėgino...

Share Button
Technika ir technologija – žmogaus nemirtingumo troškimo išraiška? 0

Technika ir technologija – žmogaus nemirtingumo troškimo išraiška?

Visa žmonijos istorija demonstruoja mums neapsakomą žmogaus kūrybos potencialą, regis, neišsenkamą jo kūrybiškumą. Kurti ir gaminti, išrasti ir atrasti – tai esmiška žmogaus prigimties galios išraiška. Iš to galime daryti išvadą, jog visos mūsų...

Share Button
0

Vaizduotė ir Vitgenšteinas

. Vitgenšteinas apibrėžia: Filosofija yra „kova su mūsų proto užbūrimu kalbos priemonėmis“. Filosofijos tikslas – „parodyti musei, kaip išlįsti iš butelio“. Jo apibrėžimai yra daliniai atvejai visa apimančių apibrėžimų šių: Filosofija yra pusrutulių harmonizavimas....

Share Button
0

Filosofija ir bandelė

Svarbiausias klausimas Svarbiausias, pagrindinis ir jautriausias visų laikų ir visatų filosofijos klausimas yra šis: Skirti šūdą nuo bandelės. Šį dėsnį dar urvuose perkrimto liaudis. Bet filosofai nelinkę tenkintis akivaizdžiu, tatai per paprasta ir negilu....

Share Button
Keletas pastabų apie kategoriškumą, principus ir ribotą, šablonišką mąstymą 1

Keletas pastabų apie kategoriškumą, principus ir ribotą, šablonišką mąstymą

  Stiprūs žmogaus įsitikinimai, principai pavojingi, nes riboja mąstymą. Atsiranda mąstymo šabloniškumas. Imama mąstyti nebematant visumos, neįvertinant aplinkybių, sąlygų, atsisakant nuojautos ir atsiveriančių galimybių kurti ir keisti. Tam tikri išankstiniai ar įsigyvenę principai siaurina...

Share Button
Prisiminimai ir svarstymai apie mokyklą 0

Prisiminimai ir svarstymai apie mokyklą

Kai įvairūs žmonės man užsimena apie savąją mokyklą bei dalijasi vaikystės prisiminimais, prieš akis iš gilių atminties klodų atklysta aštuonis metus smalsiu nuovargiu trinto, įvairių mokslų žinių teikusio, staiga atsiradusio ir nelauktai išnykusio laiko...

Share Button
0

Vienatvė – išsigelbėjimas ar pražūtis?

“Tik tai vienatvėj auga, ką jon esi įnešęs, taip pat galvijas dvasios. Dėl to vienatvė daugeliui nėra patartina iš viso. Ar buvo žemėj iki šiol kas nors bjauresnio už dykumų šventuosius? Aplinkui juos ne...

Share Button