Konfucijus kalbėjo: „Dangus pažadino manyje dorovines jėgas. Tad kaip man begali pakenkti priešai!“

Konfucijus kalbėjo: „Dangus pažadino manyje dorovines jėgas. Tad kaip man begali pakenkti priešai!“

Kažkuris Mokytojo paklausė: „Ar reikia už bloga atsilyginti geru?

„Tai kuo tu tada mokėsi už gera?

Už bloga atsilygink teisingumu, o už gera – geru“, – atsakė Mokytojas.

Dzi Gong turėjo įprotį peikti kitus. Todėl Mokytojas pasakė jam: „Argi pats esi toks geras? Aš pirmiausia rūpinčiausi savo elgesiu, tada kitiems nebeliktų laiko“.

Konfucijus kalbėjo: „Kilnus žmogus kaltina save. Prastas kaltina kitus“.

Dzi Gong paklausė Konfucijaus: „Ar yra toks posakis, kuriuo galėtum visą gyvenimą vadovautis?“

Konfucijus atsakė: „tai galėtų būti dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“.

Dzi Gong paklausė Konfucijaus: „Ar kilnus žmogus jaučia neapykantą?“

Mokytojas atsakė: „Jaučia.

Jis nepakenčia tų, kurie išpučia svetimas klaidas; nekenčia tų, kurie būdami žemiau, šmeižia esančius aukščiau; nekenčia drąsuolių, stokojančių padorumo, nekenčia tų, kurie stengiasi įbrukti savo nuomonę, nors patys yra neišprusę“.

Po to Konfucijus kreipėsi į Dzi Gong: „O tu?“

Dzi Gong atsakė: „Aš nekenčiu tų, kurie svetimą išmintį pateikia kaip savo, nekenčiu pasipūtėlių ir apsimetėlių drąsuolių, nekenčiu plepių, lengvai išduodančių paslaptis ir laikančių save nuoširdžiais ir garbingais“.

[Konfucijus. Apmąstymai ir pašnekesiai]