Category: Kinas

0

Jūratė Baranova „EGZISTENCIALIZMAS KINE“ | Magistro studijų paskaitų ciklas [audio]

Egzistencinei kino filosofijai skirto kurso audio įrašai padaryti 2013 metais LEU, filosofinės antropologijos magistro studijų programoje. Po kiekvienu garso įrašu yra pateiktas glaustas paskaitos aprašymas, studentų užduotys ar aptariama literatūra, straipsniai, filmai, filosofai, režisieriai....

0

Žanas Luji TRETINJANAS

Vakar Mirė Žanas Luji TRETINJANAS [Jean-Louis Trintingnant]. Štai tau ir sąšauka su savu gyvenimu, tėvo istorija. Jau vėlai vakare, visą dieną vaikščiojęs šalia tėvo portreto ir degančios šalia jo žvakės, įsijungiau radijuką ir išgirdau:...

0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

0

5 geriausi filosofiniai filmai (V dalis)

Trumeno šou / The Truman Show (1998, Peter Weir) Paprastas žmogus Trumanas Burbankas pastebi, kad visas jo miestelis – tai dirbtinės dekoracijos, gyventojai – aktoriai, o visas jo gyvenimas – šou, kurį transliuoja per...

0

5 geriausi filosofiniai filmai (IV dalis)

Meilė ir mirtis / Love and Death (1975, Woody Allen) Žavi satyrinė komedija, kurioje Woody Allen’as parodijuoja tokius epinius kūrinius kaip „Karas ir taika“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Tėvai ir vaikai“. Veikėjai savo filosofinėmis diskusijomis...

0

5 geriausi filosofiniai filmai (III dalis)

Geri filmai atsiranda dėka režisierių ir scenaristų, kurie neapsiima pamokslauti. Per protingus dialogus, simbolius ir potekstes, mus pasiekia idėjos ir teorijos, apie kurias mes dar ilgą laiką mąstome po peržiūros. Būtent tokie filosofiniai filmai...

0

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai (II dalis)

Tamsusis miestas (angl. Dark City) Tai „Matricos“ variantas. Tamsusis miestas pripildo ekraną kinematografijos ir literatūros nuorodomis nuo Murnau ir Lang‘o iki Kafkos ir Orwello, sukurdamas unikalų ir visiškai įtikinamą pasaulį. Tyrinėdama atminties, minčių kontrolės,...

2

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai

Sunku pasirinkti tik penkis filmus iš visos šio žanro kinematografijos. Čia pateikiami filmai, kurie apima monumentalias filosofines temas, ir kurie įformina įvairias režisierių vizijas, užtikrinančias įtraukiančią jų peržiūrą ir peną susimąstymui. „Filmas yra kaip...

0

6 filmai apie arthouse filosofiją

Arthouse per šiuolaikinės filosofijos prizmę: ką žiūrėti apie feminizmą, klasių konfliktus ir hobbsišką karą visų-prieš-visus? Europietiškas arthouse – puikus būdas tyrinėti modernumą per filosofinę paradigmą. Tai kinas, kuris labai nutolęs nuo grynai regimo kinematografinio...

0

5 filmai apie vartotojišką kultūrą

  Socialinis ir kultūrinis kapitalizmo poveikis mokslininkų aptariamas daugiau nei 100 metų. Jau 1899 m. T. Veblen‘as savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (The Theory of the Leisure Class) suformulavo sociologinio tyrimo pagrindus vartojimo fenomenui...

0

5 filmai apie intelektualus

Apie Holivudo kritiką, Eichmanno teismo procesą, „bitnikų kartą“ – ką žiūrėti? Intelektualai – tai žmonės, kurie turi ypatingą simbolinę galią ir atlieka kritikos funkciją santykyje su dabartine realybe. Tačiau, nepaisant intelektualinių figūrų unikalumo, jie...

0

Filosofas Nerijus Milerius: kaip kinas gali padėti filosofijai suprasti save?

Kino filosofija kelia klausimą, ar kinas gali mąstyti ir užsiimti filosofija. Kaip Jūs atsakytumėte į šį klausimą? Koks kino ir minties santykis? Ar kinas padeda suprasti pasaulį? Kinas gali mąstyti ir mąsto – tai...

1

Yra geras kinas ir yra blogas kinas

Žemiau išvardinti filmai yra labai įvairūs – skirtingo žanro ir ne vieno laikmečio, tikriausiai daugelio jūsų jau matyti, ir ne po vieną kartą, bet pasižymintys viena juos apjungiančia perspektyva – filosofiniu aspektu. Pateiktas sąrašas...

0

Kultūrų sąveika: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje (video)

2015 m. rugsėjo 19-20 d. vyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuota nacionalinė konferencija. Čia pateikiami antros dienos konferencijos vaizdo įrašai: Julius Vaitkevičius. Buvimas savimi ir Konfucijaus Lunyu tekstas Solveiga Žibaitė. Kinijos vietinių liaudies religijų...

0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

0

Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai

Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja” mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...

2

Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos (video)

  Spalio 21 d. 18 val., Vilniaus Universitete, Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) vyko diskusija, skirta Nerijaus Mileriaus knygai “Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos”. Dalyvavo: filosofas Gintautas Mažeikis, režisierė Giedrė Beinoriūtė, menotyrininkė Agnė Narušytė,...

1

Nerijus Milerius: Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos (audio)

Susitikimas su filosofu Nerijumi Mileriumi Meno Avilio Mediatekoje. Po Chriso Markerio filmo “La Jetee” peržiūros vyko diskusija. Šiais metais išleista Nerijaus Mileriaus monografija “Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos” pasitarnavo savotišku atspirties tašku diskusijai ir filmo...

0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

0

Robert‘o Bresson‘o kūryba

Robert‘as Bresson‘as – kino kritikų vadinamas režisieriumi maištininku, tikrumo meistru, nepralenkiamu kino formų grynintoju, labiau už viską kine nekentusiu teatrališkumo. Jo filmas „Drovuolė“ (Une femme douce, 1969 m.) įspūdingas savo išgrynintu, griežtu ir asketišku...

0

Kinas kaip veidrodis ir veidas

„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net...

0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

0

Knygos „Kinas ir filosofija” pristatymas

2013 lapkričio 14 d. „Meno avilio“ Mediatekoje, Vilniaus Mokytojų namauose vyko pirmosios lietuvių autorių parengtos kolektyvinė monografijos pristatymas. Knyga skirta kino ir filosofijos santykiui apsvarstyti. Joje nagrinėjami montažo, tapsmo, tapatybės, kasdienybės, atminties, vaizduotės temų...

0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

1

Pažinti kitą

Ištrauka iš kino filmo: „Aš noriu tau kai ką pasakyti. Valandoje yra 2600 sekundžių, paroje apie keli šimtai tūkstančių sekundžių. Gyvename vidutiniškai du su puse milijardo sekundžių. Mes su tavimi pažįstami apie mėnesį, jei...