Category: Kinas

0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (V dalis)

Trumeno šou / The Truman Show (1998, Peter Weir) Paprastas žmogus Trumanas Burbankas pastebi, kad visas jo miestelis – tai dirbtinės dekoracijos, gyventojai – aktoriai, o visas jo gyvenimas – šou, kurį transliuoja per...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (IV dalis)

Meilė ir mirtis / Love and Death (1975, Woody Allen) Žavi satyrinė komedija, kurioje Woody Allen’as parodijuoja tokius epinius kūrinius kaip „Karas ir taika“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Tėvai ir vaikai“. Veikėjai savo filosofinėmis diskusijomis...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (III dalis)

Geri filmai atsiranda dėka režisierių ir scenaristų, kurie neapsiima pamokslauti. Per protingus dialogus, simbolius ir potekstes, mus pasiekia idėjos ir teorijos, apie kurias mes dar ilgą laiką mąstome po peržiūros. Būtent tokie filosofiniai filmai...

Share Button
0

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai (II dalis)

Tamsusis miestas (angl. Dark City) Tai „Matricos“ variantas. Tamsusis miestas pripildo ekraną kinematografijos ir literatūros nuorodomis nuo Murnau ir Lang‘o iki Kafkos ir Orwello, sukurdamas unikalų ir visiškai įtikinamą pasaulį. Tyrinėdama atminties, minčių kontrolės,...

Share Button
2

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai

Sunku pasirinkti tik penkis filmus iš visos šio žanro kinematografijos. Čia pateikiami filmai, kurie apima monumentalias filosofines temas, ir kurie įformina įvairias režisierių vizijas, užtikrinančias įtraukiančią jų peržiūrą ir peną susimąstymui. „Filmas yra kaip...

Share Button
0

6 filmai apie arthouse filosofiją

Arthouse per šiuolaikinės filosofijos prizmę: ką žiūrėti apie feminizmą, klasių konfliktus ir hobbsišką karą visų-prieš-visus? Europietiškas arthouse – puikus būdas tyrinėti modernumą per filosofinę paradigmą. Tai kinas, kuris labai nutolęs nuo grynai regimo kinematografinio...

Share Button
0

5 filmai apie vartotojišką kultūrą

  Socialinis ir kultūrinis kapitalizmo poveikis mokslininkų aptariamas daugiau nei 100 metų. Jau 1899 m. T. Veblen‘as savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (The Theory of the Leisure Class) suformulavo sociologinio tyrimo pagrindus vartojimo fenomenui...

Share Button
0

5 filmai apie intelektualus

Apie Holivudo kritiką, Eichmanno teismo procesą, „bitnikų kartą“ – ką žiūrėti? Intelektualai – tai žmonės, kurie turi ypatingą simbolinę galią ir atlieka kritikos funkciją santykyje su dabartine realybe. Tačiau, nepaisant intelektualinių figūrų unikalumo, jie...

Share Button
0

Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ apie Jurgį Zauerveiną

XIX amžiuje gyvenęs poliglotas, filosofijos daktaras, publicistas, poetas, keliautojas ir visuomeninis veikėjas Jurgis Zauerveinas (1831-1906) nepelnytai primirštas Lietuvoje, tačiau labai svarbus šalies istorijai. Iš Vokietijos kilęs Zauerveinas daugelį metų gyveno Mažojoje Lietuvoje, gynė lietuvių...

Share Button
0

Filosofas Nerijus Milerius: kaip kinas gali padėti filosofijai suprasti save?

Kino filosofija kelia klausimą, ar kinas gali mąstyti ir užsiimti filosofija. Kaip Jūs atsakytumėte į šį klausimą? Koks kino ir minties santykis? Ar kinas padeda suprasti pasaulį? Kinas gali mąstyti ir mąsto – tai...

Share Button
1

Yra geras kinas ir yra blogas kinas

Žemiau išvardinti filmai yra labai įvairūs – skirtingo žanro ir ne vieno laikmečio, tikriausiai daugelio jūsų jau matyti, ir ne po vieną kartą, bet pasižymintys viena juos apjungiančia perspektyva – filosofiniu aspektu. Pateiktas sąrašas...

Share Button
0

Filosofas Nerijus Milerius: „Filosofijoje yra temų, kurios rastų tik dešimt skaitytojų“

1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas, ar bandote kaip nors jose dalyvauti?...

Share Button
0

Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai (video)

Vasario 4 d. 18 val. NDG auditorijoje vyko knygos „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai” pristatymas. Dalyvauja kino kritikė Živilė Pipinytė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir knygos autorės Anna Mikonis-Railienė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Pristatymą moderuoja...

Share Button
0

Įpusėjęs Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia į filmus žvelgti filosofiškai

Tarptautiniame Kauno kino festivalyje šią savaitę tęsiamas filmų pristatymų ciklas. Kartu su filosofais bei žymiais kultūros veikėjais žiūrovai kviečiami giliau pažvelgti į save, mus supantį pasaulį, tarpusavio santykius bei visuomenę, kurioje gyvename. Spalio 6...

Share Button
0

Kultūrų sąveika: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje (video)

2015 m. rugsėjo 19-20 d. vyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuota nacionalinė konferencija. Čia pateikiami antros dienos konferencijos vaizdo įrašai: Julius Vaitkevičius. Buvimas savimi ir Konfucijaus Lunyu tekstas Solveiga Žibaitė. Kinijos vietinių liaudies religijų...

Share Button
0

Nerijus Milerius dėl Zviagincevo „Leviatano“

Nuolat akcentuojama, kad “Leviatanas” – tai dabartinės Rusijos valdžios kritika. Būtų juokinga tai neigti, nes filme gausu dabartinės Rusijos realijų. Įdomu, kad ir pati Rusijos valdžia atvirai suvokia šį filmą kaip kritinį išpuolį prieš...

Share Button
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Share Button
0

Nerijus Milerius: Fotopadidinimas

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Aštunta paskaita-diskusija vykusi 2014 m. gruodžio 4 d., 17.30 val. “Prospekto” fotografijos galerijoje, šį kart su kino teoretiku Nerijum Mileriu. Fotografiją ir kiną įmanoma lyginti tiek abstrakčiai, per bendras šių dviejų menų struktūras, tiek...

Share Button
0

Deleuze’as ir Andrejus Tarkovskis: nuo įspausto laiko prie laiko kristalų

„Laikas nėra mūsų viduje ir visgi tai interioriškumas, kuriame mes egzistuojame ir keičiamės, ir kuriame judame.“ (H. Bergsonas) Keldami klausimą apie laiką, susiduriame su viena iš seniausių ir mįslingiausių filosofinių problemų. Jau viduramžių mąstytojas...

Share Button
0

Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai

Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja“ mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...

Share Button
2

Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos (video)

  Spalio 21 d. 18 val., Vilniaus Universitete, Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) vyko diskusija, skirta Nerijaus Mileriaus knygai “Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos”. Dalyvavo: filosofas Gintautas Mažeikis, režisierė Giedrė Beinoriūtė, menotyrininkė Agnė Narušytė,...

Share Button
0

Gestas ir moterų kinematografas (Chantal Anne Akerman, Agnès Varda)

Ch. A. Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23,1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975) kupinas buitinių garsinių vaizdų – žingsnių aido, puodų skambesio, vandentiekio kriokimo, iš dujinės viryklės sklindančio...

Share Button
0

Sensomotorinių saitų irimas P. Pasolini’o kinematografe

„Pavydėjau žmonėms, turintiems Dievą, į jį jie galėjo tvirtai įsikabinti, o aš …  teturėsiu „akis kad verkčiau“.“  (Georges Battaile. Dangaus žydrynė) Sensomotorinių saitų yrimą demonstruoja du skirtingi to paties režisieriaus P. Passolini’o filmai : „Evangelija...

Share Button
0

Nerijus Milerius: Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos (audio)

Susitikimas su filosofu Nerijumi Mileriumi Meno Avilio Mediatekoje. Po Chriso Markerio filmo “La Jetee” peržiūros vyko diskusija. Šiais metais išleista Nerijaus Mileriaus monografija “Apokalipsė kine. Filosofinės prielaidos” pasitarnavo savotišku atspirties tašku diskusijai ir filmo...

Share Button
0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

Share Button
0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

Share Button
0

Santara-Šviesa: kinas ir tikrovė

2014 birželio 22 d., sekmadienis, trečia diena. Vaizdo įrašas iš šių metų „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo. Jūratės Baranovos moderuojama sesija „Kinas ir tikrovė“, skirta apmąstyti tai, kur yra riba ir koks santykis tarp išmonės ir realybės...

Share Button
0

Robert‘o Bresson‘o kūryba

Robert‘as Bresson‘as – kino kritikų vadinamas režisieriumi maištininku, tikrumo meistru, nepralenkiamu kino formų grynintoju, labiau už viską kine nekentusiu teatrališkumo. Jo filmas „Drovuolė“ (Une femme douce, 1969 m.) įspūdingas savo išgrynintu, griežtu ir asketišku...

Share Button
0

Mikelandželo Antonioni ir Roberto Rosselini kino kūryba

Italų kino režisieriaus Mikelandželo Antonioni filmas „Meilės kronika“ (Cronaca di un amore, 1950 m.) pasakoja dramatišką istoriją apie dvidešimt septynerių metų gražią, žavingą, protingą, tačiau neramią ir lengvabūdę moterį –Paolą, ištekėjusią už milijardieriaus Enriko...

Share Button
0

Kinas kaip veidrodis ir veidas

„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net...

Share Button
0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

Share Button
0

Generatyvi vaizduotės funkcija Romano Polankio filmuose (remiantis Kristupo Saboliaus tekstais)

Niekada negalima priversti, kad kas nors būtų tuo, kuo jis nėra. [Parmenido (apie 540-480 pr. Kr.) tapatybės dėsnis] Deleuze‘ui filosofijoje buvo labai svarbus veiksmažodis. Nes veiksmažodis, anot jo, atskleidžia įvykį (evenement). Tai viena pamatinių...

Share Button
0

Deleuze’o interpretacija: menas, kaip afektų fabrikas

Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...

Share Button
0

Kelios mintys apie Aleksejaus Germano filmą „Sunku būti Dievu“

Filmas vainikuoja Germano aistringą pasinėrimą į Stalinistinės epochos tyrinėjimą. Nors paskutinis filmas sukurtas tarsi fantastinės literatūros motyvais, jis taip pat kaip ir ankstesni tiria žmogaus buvimą beviltiškoje situacijoje, kurioje naikinamas asmenybės autonomiškumas. Filme „Sunku...

Share Button
0

Kas bendra tarp Nietzsche‘s ir Kubricko?

2013 m. spalio 08 d. vyko HMI kino klubo susitikimas. Įžvalgomis apie tai, kas bendra tarp Friedricho Nietzsche’s filosofijos ir Stanley Kubricko filmo „2001 m. kosminė odisėja“ (A Space Odyssey, 1968) dalinosi MRU garbės...

Share Button
0

Knygos „Kinas ir filosofija“ pristatymas

2013 lapkričio 14 d. „Meno avilio“ Mediatekoje, Vilniaus Mokytojų namauose vyko pirmosios lietuvių autorių parengtos kolektyvinė monografijos pristatymas. Knyga skirta kino ir filosofijos santykiui apsvarstyti. Joje nagrinėjami montažo, tapsmo, tapatybės, kasdienybės, atminties, vaizduotės temų...

Share Button
0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

Share Button
0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

Share Button
0

Lietuviškas filmas pirmą kartą pateko į vieną garsiausių kino festivalių

Lietuviškas filmas pirmą kartą dalyvaus viename prestižiškiausių pasaulio kino festivalių, kuris rugsėjo 20-28 d. vyks Ispanijos San Sebastiano mieste. Debiutiniame režisieriaus Igno Jonyno filme „Lošėjas“ pagrindinius vaidmenis atliko aktorius Vytautas Kaniušonis ir Los Andžele...

Share Button
1

Pažinti kitą

Ištrauka iš kino filmo: „Aš noriu tau kai ką pasakyti. Valandoje yra 2600 sekundžių, paroje apie keli šimtai tūkstančių sekundžių. Gyvename vidutiniškai du su puse milijardo sekundžių. Mes su tavimi pažįstami apie mėnesį, jei...

Share Button
0

Filosofijos trupiniai 2013: ketvirta diena (2)

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą Filosofijos trupiniai ’13. Renginys vyko balandžio 15-19 dienomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą,...

Share Button