Category: Šliogeris, Arvydas

0

Arvydas Šliogeris…

Skaitant Ramūno Čičelio prisilietimą apėmė ir džiaugsmas, ir liūdesys (FILOSOFAS: TRYS BIOGRAFINIAI BLYKSNIAI). Džiaugsmas, nes matau kitos kartos žmogų, atradusį ir kone prisiekusį „filotopijai“. Liūdesys, nes 24 metus trukusi mudviejų, dviejų Arvydų, aistringa draugystė...

0

Transcendencija esti šiapus. Pokalbis apie Arvydo Šliogerio filosofiją

Pokalbis su VGTU Filosofijos ir kultūros studijų lektoriumi Tautvydu Vėželiu Kokią įtaką Jums, kaip žmogui, kaip asmenybei, kaip filosofui, padarė Arvydo Šliogerio filosofija? Kuo Jo palikimas – darbas, veikla, kūryba – išskirtinis ir vertingas...

1

Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos

Sudarytojas Antanas Andrijauskas„Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos“ (2020) Išleido: LKTI Puslapiai: 656 ISBN 978-609-8231-17-5 Šis leidinys – tai pirmas bandymas Lietuvoje viename leidinyje įvairiais požiūriais aprėpti gausų Martino Heideggerio (1889–1976) filosofijos idėjų lobyną....

0

Mokslinė konferencija „TECHNIKA, TECHNOLOGIJOS, ONTOLOGIJA: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai“

Nuo pat Vakarų mąstymo tradicijos ištakų graikų antikinėje filosofijoje išryškėjo skirtis tarp gamtos daiktų ir techninių žmogaus artefaktų (Aristotelis). Matematinės eksperimentinės gamtotyros atsiradimas ir iškilimas naujaisiais amžiais atveria naują ontologinių klausimų horizontą. Neišvengiamai pakitusios...

0

ŠLIOGERIS AMŽINAI

Kai Panevėžyje palaidojo tėvą, Arvydas įprasta sau maniera, abejonių nepripažįstančiu balsu, ištarė: „Mūsų giminėje taip yra: sūnus neperšoka tėvo amžiaus. Vadinasi, man skirti daugiausiai 82-us meteliai”. Pasakė tai mano balkone, Žvėryne, ir nesunkiai išpūtė...

0

Šliogeriškoji antropologinė katastrofa Pelevino kūryboje

Viktoras Pelevinas – rusų grožinės literatūros rašytojas, išsilavinęs humanitaras, postmoderniai parodijuoja, žongliruoja intelektualiomis įžvalgomis: romane „SNUFF“ (Kitos knygos, 2011) pradėtą dirbtinio intelekto temą tęsia naujoje (priešpaskutinėje, 2017 metais Rusijoje pasirodžiusioje ir vienoje geriausių iš...

2

Ar filosofija yra reikalinga?

„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....

0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

1

Arvydas Šliogeris „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“

Arvydas Šliogeris tęsia prieš beveik pusę amžiaus pradėtą filosofo dienoraštį, kurs glaustu pavidalu, fragmento, sentencijos ar aforizmo forma sugrįžta visos pamatinės temos, išskleistos ankstesnėse jo knygose. Tik, pasak autoriaus, „šio meto dienoraštį rašo senis,...

0

Tomas Kačerauskas: fenomenologija, kūryba ir Arvydas Šliogeris

Prof. dr. Tomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, žurnalo „Filosofija. Sociologija” redakcinės kolegijos narys bei tiesiog produktyvus autorius, vertėjas, nuolat rašantis filosofijos, kūrybiškumo temomis. 2015 kovo 19 d. vykusiame...

0

Tarp filosofijos ir psichoanalizės (video)

Medicinos mokslų daktaras, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas mokslinių straipsnių ir vadovėlių bendraautorius prisipažįsta, kad teksto idėją „Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai” pasufleravo vienas jo pacientų, kuris papasakojo, jog skaito Šliogerį ir tai jam...

0

Prisiminimai apie dabartį

  Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime...

0

Mokslinė konferencija „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas“

2014 m. spalio 27 dieną, pirmadienį, filosofo Arvydo Šliogerio 70-mečiui pažymėti kolegos ir mokiniai Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengė mokslinę konferenciją „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas” ir viešą vakarą Planetariume „Arvydo Šliogerio galaktika”. „Jubiliejus – tarsi...

0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

0

Kančia

Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia...

3

Žmogus ir metafizika

2014 metais pavasario semestro metu LEU Šiuolaikinės filosofinės antropologijos magistrantams doc. Naglis Kardelis vedė prof. A. Šliogerio filosofijai skirtą kursą pavadinimu „Žmogus ir metafizika”. Iki šiol jau yra buvę įvairių viešų paskaitų, seminarų, rašyta...

0

Niekio terapija

Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...

0

Kaip atsiranda filosofija?

… prasta filosofija (o tai išvis nėra filosofija) iš tikrųjų atsiranda iš filosofijos kaip svetimų tekstų retransliavimas arba komentavimas … Tuo tarpu tikra … filosofija atsiranda … iš pirmapradžio žmogaus sąlyčio su daiktais, kuriame...

1

Vakarų filosofijos susmulkėjimas

Akivaizdus faktas – dabarties Vakarų filosofijos susmulkėjimas. Niekas nebedrįsta kurti visą apimančių filosofinių sistemų, niekas nebesiryžta tam didingam diletantizmui, iš kurio išaugo visi klasikinės filosofijos statiniai, visi stengiasi bet kuria kaina tapti profesionalais, o...

0

J.-P. Sartre: laisvė ir pasirinkimas

Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...

0

10 Šliogerio tezių

Naujoji filosofija privalo įveikti kelis prietarus: kad visa, kas yra, yra žmogus; kad nėra jokios transcendentiškos būties; kad visa, kas yra, yra istoriška ir istorija; kad vienintelis žmogaus santykis su būtimi-anapus-žmogaus yra pažinimas (plačiąja...

Filosofijos kitimo priežastys 0

Filosofijos kitimo priežastys

Tačiau filosofija turi ir kitą – kaitos, atsinaujinimo, laikinumo, vadinasi, ir priklausomybės nuo konkrečių istorinių aplinkybių – pusę. Nėra abejonės, kad konkreti filosofinė sistema ar idėja yra ir „laiko dvasios“ išraiška. Mes nesunkiai suprasime,...

0

Slaptasis ir viešasis filosofijos gyvenimas

Apmąstydami filosofijos prigimtį pastebėjome, kad jos gyvenimas turi dvi puses – slaptąją ir viešėją, individualią ir visuotiną. Slaptoji filosofijos pusė – tai filosofinė būsena, ištinkanti šį konkretų žmogų, iškritusį iš kasdienybės ir atsivėrusį pasaulio...

Ką reiškia būti apskritai duotam? 0

Ką reiškia būti apskritai duotam?

Pirminė duotis, kaip absoliutus individas, gali būti tik regima – toks graikų filosofų atsakymas. Duotis apskritai pirmą kartą tampa duotimi tik tada, kai regėjimas – ir tik regėjimas – individualizuoja Didįjį Anonimą ir iš...

0

Egzistencinė laisvės samprata

Egzistencinė laisvės samprata išsiskleidžia tarp tik ką aptartų kasdieniniame gyvenime atsirandančių laisvės sampratų ir filosofinės bei metafizinės laisvės sampratos. Egzistencinė laisvės samprata, kylanti iš unikalios žmogaus padėties esinijoje suvokimo, žmogaus laisvę paprasčiausiai konstatuoja kaip...

0

Politinė laisvės samprata

Politinė laisvės samprata išsiskleidžia bendruomenės gyvenimo srityje, tačiau, skirtingai nuo kitų socialinės laisvės sampratų, ji grindžiama ne individo priešpriešinimu bendruomenei, o pamatine prielaida, kad bendruomenė sudaro individo substanciją, todėl individas negali būti laisvas nuo...

0

Ekonominė laisvės samprata

  Ekonominė laisvės samprata yra viena iš socialinės sampratos apraiškų, tačiau tokia svarbi, jog nusipelno būti paminėta atskirai. Ekonominė laisvė samprata kyla iš poreikio materialiai nepriklausyti nuo bendruomenės ar bent jau priklausyti minimaliai. Ši...

0

Socialinė laisvės samprata

Socialinė laisvės samprata kyla iš tariamos individo nepriklausomybės ar bent jau tik dalinės priklausomybės nuo bendruomenės; platesne prasme – iš nepriklausomybės nuo kito individo arba anoniminių Kitų, esančių už tiesioginės patirties lauko ir niekada...

0

Psichologinė laisvė

Psichologinė laisvės samprata kyla iš žmogui tariamai įgimto laisvės jausmo, kurį iš tikrųjų sukelia kasdienių situacijų įvairovė ir būtinybė tose situacijose orientuotis. Būtinybės situacijų brūzgyne surasti “savo kelią’ suvokiama kaip galimybės rinktis, arba, platesne...

0

Laisvė kaip metafizinės patirties branduolys

/…/ Jei mes sakome, kad laisvė yra neišsklaidoma paslaptis, tai nereiškia, kad ji niekaip neatsiveria ir nieko neatveria. Neatverianti ir neatsiverianti laisvė būtų savivalė, vadinasi, nelaisvė. Laisvė nėra daiktas savaime kantiškąja prasme. Visai priešingai....

0

Kaip racionalistinė filosofija įveikia ar, tiksliau sakant, bando ir tikisi įveikti netikrumą?

Įdomu, kad kaip tik dėl juslinio patyrimo svarbos naujųjų amžių filosofijoje įsiliepsnojo karčiausias ginčas, ataidintis iki pat mūsų dienų. Vieni filosofai, vadinamieji racionalistai (siaurąja prasme) – Descartes‘as, Spinoza, Leibnizas, – teigė, kad visas pažinimas...

0

Graikų filosofija: transcendencijos atradimas

Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys. Jo filosofijoje Vakarų metafizika pirmą kartą pasirodo užbaigtu, galima sakyti, išties klasikiniu pavidalu. Platonas stengiasi įveikti jonėnų materialiosios ir italikų formaliosios metafizikos kraštutinumus, sukurdamas labai gyvą...

1

Filosofijos trupiniai 2013: ketvirta diena (1)

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

Dirbtinumas ir nedirbtinumas 0

Dirbtinumas ir nedirbtinumas

/…/ Graikų filosofai iškelia aikštėn lemtingąją perskyrą tarp būtino dirbtinio patyrimo ir laisvo plenerinio patyrimo, parodydami, kad tik įėjęs į natūralaus patyrimo teritoriją ir šį patyrimą laikąs pavyzdiniu mirtingasis gali būti pavadintas eleutheros, bet...

Žmogaus „praktika“ 0

Žmogaus „praktika“

Visos „praktikos“, pradedant infuzorijos praktika ir baigiant žmogaus praktika, tėra naikinimo praktikos. Kad išlikčiau, turiu naikinti – tai toks pamatinis, visą esiniją ir kiekvien1 esinį valdantis imperatyvas; net jei labai norėčiau, negaliu nenaikinti Kito...