Cognosce te ipsum
Skaitant Ramūno Čičelio prisilietimą apėmė ir džiaugsmas, ir liūdesys (FILOSOFAS: TRYS BIOGRAFINIAI BLYKSNIAI). Džiaugsmas, nes matau kitos kartos žmogų, atradusį ir kone prisiekusį „filotopijai“. Liūdesys, nes 24 metus trukusi mudviejų, dviejų Arvydų, aistringa draugystė...
Viktorija Daujotytė „Arvydas Šliogeris: „Mano elementorius buvo Homeras“ (2021) Išleido: Odilė Puslapiai: 320 Filosofijos privatizuoti neįmanoma, bet nors filosofija yra visų, ji nėra masinis reiškinys. Kol mane tenkina ideologijos, religijos, kasdienybės atsakymai – tol...
Pokalbis su VGTU Filosofijos ir kultūros studijų lektoriumi Tautvydu Vėželiu Kokią įtaką Jums, kaip žmogui, kaip asmenybei, kaip filosofui, padarė Arvydo Šliogerio filosofija? Kuo Jo palikimas – darbas, veikla, kūryba – išskirtinis ir vertingas...
Jūsų dėmesiui keliame du klausimus ir pateikiame į juos atsakymus, parengtus remiantis filosofo Arvydo Šliogerio tekstu. Mums būtų įdomu išgirsti Jūsų mintis minėtais klausimais. Kviečiame visus/-as pasisakyti bei įsitraukti į diskusiją. Ar Lietuvoje yra...
[S]kaityti vaikas mokėsi iš Odisėjos, jo tėvo mėgstamiausio kūrinio. Šitaip Odisėja tapo pirmąja vaiko knyga, savaip nulėmusia ne tik jo sielos formą, bet ir visą vadinamąjį gyvenimą … Graikai, o kiek vėliau ir romėnai...
Sudarytojas Antanas Andrijauskas„Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos“ (2020) Išleido: LKTI Puslapiai: 656 ISBN 978-609-8231-17-5 Šis leidinys – tai pirmas bandymas Lietuvoje viename leidinyje įvairiais požiūriais aprėpti gausų Martino Heideggerio (1889–1976) filosofijos idėjų lobyną....
Nuo pat Vakarų mąstymo tradicijos ištakų graikų antikinėje filosofijoje išryškėjo skirtis tarp gamtos daiktų ir techninių žmogaus artefaktų (Aristotelis). Matematinės eksperimentinės gamtotyros atsiradimas ir iškilimas naujaisiais amžiais atveria naują ontologinių klausimų horizontą. Neišvengiamai pakitusios...
Kai Panevėžyje palaidojo tėvą, Arvydas įprasta sau maniera, abejonių nepripažįstančiu balsu, ištarė: „Mūsų giminėje taip yra: sūnus neperšoka tėvo amžiaus. Vadinasi, man skirti daugiausiai 82-us meteliai”. Pasakė tai mano balkone, Žvėryne, ir nesunkiai išpūtė...
Viktoras Pelevinas – rusų grožinės literatūros rašytojas, išsilavinęs humanitaras, postmoderniai parodijuoja, žongliruoja intelektualiomis įžvalgomis: romane „SNUFF“ (Kitos knygos, 2011) pradėtą dirbtinio intelekto temą tęsia naujoje (priešpaskutinėje, 2017 metais Rusijoje pasirodžiusioje ir vienoje geriausių iš...
Sakoma, kad mokantis naujos kalbos, svarbu pirmiausiai įsisavinti veiksmažodžių struktūrą. Veiksmažodžiai žymi veiksmus. O sąrašas veiksmažodžių, kuriuos būtina išmokti, norint sudarinėti žodžių junginius teiginiuose, sakiniuose, ne toks jau ir ilgas. Statistika byloja, kad 60...
Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...
Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...
„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....
Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...
Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...
Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...
Skaitau Kantą, kuris gyveno 1724-1804 m., ir prisimenu Šliogerį, gyvenantį dabar. Žmonės nuo neatmenamų laikų siekė pažinti supantį pasaulį ir tai kas už jo ribų. Kantas rašo: mes galime pažinti tik reiškinius, t.y. kaip...
Laisvė yra žaidimas prieš aparatą. V. Flusser Kas yra aparatas? Flusser‘is sako, tai mąstymą simuliuojantis žaislas, skaičiavimo mašina – „dirbtinis protas“. Lygiai taip pat, kaip kadaise rašto išradimas, taip ir fotografijos atsiradimas XIX amžiuje...
Arvydas Šliogeris tęsia prieš beveik pusę amžiaus pradėtą filosofo dienoraštį, kurs glaustu pavidalu, fragmento, sentencijos ar aforizmo forma sugrįžta visos pamatinės temos, išskleistos ankstesnėse jo knygose. Tik, pasak autoriaus, „šio meto dienoraštį rašo senis,...
Visi esame girdėję apie istorines asmenybes, kurias dideliems darbams pastūmėjo sapnai. Prisiminti galime, kad ir legendą apie garsųjį Gedimino sapną, todėl šis darbo skirsnis skirtas sapno sampratai, kurio pradžioje aptarsime sapną kaip psichoanalitinio tyrimo...
Prof. dr. Tomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, žurnalo „Filosofija. Sociologija” redakcinės kolegijos narys bei tiesiog produktyvus autorius, vertėjas, nuolat rašantis filosofijos, kūrybiškumo temomis. 2015 kovo 19 d. vykusiame...
Medicinos mokslų daktaras, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas mokslinių straipsnių ir vadovėlių bendraautorius prisipažįsta, kad teksto idėją „Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai” pasufleravo vienas jo pacientų, kuris papasakojo, jog skaito Šliogerį ir tai jam...
2015 kovo 10 d. LEU filosofijos katedroje vykusi N. Kardelio paskaita, A. Šliogerio seminaro rėmuose, skirta būties fenomenams graikų mąstyme. Pateikiama substancijos sampratos išsklaida, aptariamas pastovumo ir kitmės klausimas, Platono, Aristotelio, Heraklito, Parmenido idėjos. Užsimenama...
„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“ – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...
Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime...
2014 m. spalio 27 dieną, pirmadienį, filosofo Arvydo Šliogerio 70-mečiui pažymėti kolegos ir mokiniai Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengė mokslinę konferenciją „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas” ir viešą vakarą Planetariume „Arvydo Šliogerio galaktika”. „Jubiliejus – tarsi...
Iliustracija: Mr TT / Unsplash Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu ne tik pavyko, bet, manau, ir...
Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...
Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...
Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia...
2014 metais pavasario semestro metu LEU Šiuolaikinės filosofinės antropologijos magistrantams doc. Naglis Kardelis vedė prof. A. Šliogerio filosofijai skirtą kursą pavadinimu „Žmogus ir metafizika”. Iki šiol jau yra buvę įvairių viešų paskaitų, seminarų, rašyta...
Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...
Ideologinės sąmonės archetipą galima nusakyti labai paprastai: abstrakcija realesnė už akivaizdžią, daiktiškai apčiuopiamą, čia ir dabar esančią tikrovę. Ideologija – tai Žodžio ir Abstrakcijos skraistė (tikrų tikriausioji Majos skraistė), užgožianti juslinio akivaizdumo konkretybę. Ideologinėje...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) trečius metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai”. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą, dalintis šiuo metu plėtojamomis idėjomis, taip...
… prasta filosofija (o tai išvis nėra filosofija) iš tikrųjų atsiranda iš filosofijos kaip svetimų tekstų retransliavimas arba komentavimas … Tuo tarpu tikra … filosofija atsiranda … iš pirmapradžio žmogaus sąlyčio su daiktais, kuriame...
Akivaizdus faktas – dabarties Vakarų filosofijos susmulkėjimas. Niekas nebedrįsta kurti visą apimančių filosofinių sistemų, niekas nebesiryžta tam didingam diletantizmui, iš kurio išaugo visi klasikinės filosofijos statiniai, visi stengiasi bet kuria kaina tapti profesionalais, o...
Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...
Naujoji filosofija privalo įveikti kelis prietarus: kad visa, kas yra, yra žmogus; kad nėra jokios transcendentiškos būties; kad visa, kas yra, yra istoriška ir istorija; kad vienintelis žmogaus santykis su būtimi-anapus-žmogaus yra pažinimas (plačiąja...
Tačiau filosofija turi ir kitą – kaitos, atsinaujinimo, laikinumo, vadinasi, ir priklausomybės nuo konkrečių istorinių aplinkybių – pusę. Nėra abejonės, kad konkreti filosofinė sistema ar idėja yra ir „laiko dvasios“ išraiška. Mes nesunkiai suprasime,...
Apmąstydami filosofijos prigimtį pastebėjome, kad jos gyvenimas turi dvi puses – slaptąją ir viešėją, individualią ir visuotiną. Slaptoji filosofijos pusė – tai filosofinė būsena, ištinkanti šį konkretų žmogų, iškritusį iš kasdienybės ir atsivėrusį pasaulio...
Pirminė duotis, kaip absoliutus individas, gali būti tik regima – toks graikų filosofų atsakymas. Duotis apskritai pirmą kartą tampa duotimi tik tada, kai regėjimas – ir tik regėjimas – individualizuoja Didįjį Anonimą ir iš...
Egzistencinė laisvės samprata išsiskleidžia tarp tik ką aptartų kasdieniniame gyvenime atsirandančių laisvės sampratų ir filosofinės bei metafizinės laisvės sampratos. Egzistencinė laisvės samprata, kylanti iš unikalios žmogaus padėties esinijoje suvokimo, žmogaus laisvę paprasčiausiai konstatuoja kaip...
Politinė laisvės samprata išsiskleidžia bendruomenės gyvenimo srityje, tačiau, skirtingai nuo kitų socialinės laisvės sampratų, ji grindžiama ne individo priešpriešinimu bendruomenei, o pamatine prielaida, kad bendruomenė sudaro individo substanciją, todėl individas negali būti laisvas nuo...
Ekonominė laisvės samprata yra viena iš socialinės sampratos apraiškų, tačiau tokia svarbi, jog nusipelno būti paminėta atskirai. Ekonominė laisvė samprata kyla iš poreikio materialiai nepriklausyti nuo bendruomenės ar bent jau priklausyti minimaliai. Ši...
Socialinė laisvės samprata kyla iš tariamos individo nepriklausomybės ar bent jau tik dalinės priklausomybės nuo bendruomenės; platesne prasme – iš nepriklausomybės nuo kito individo arba anoniminių Kitų, esančių už tiesioginės patirties lauko ir niekada...
Psichologinė laisvės samprata kyla iš žmogui tariamai įgimto laisvės jausmo, kurį iš tikrųjų sukelia kasdienių situacijų įvairovė ir būtinybė tose situacijose orientuotis. Būtinybės situacijų brūzgyne surasti “savo kelią’ suvokiama kaip galimybės rinktis, arba, platesne...
/…/ Jei mes sakome, kad laisvė yra neišsklaidoma paslaptis, tai nereiškia, kad ji niekaip neatsiveria ir nieko neatveria. Neatverianti ir neatsiverianti laisvė būtų savivalė, vadinasi, nelaisvė. Laisvė nėra daiktas savaime kantiškąja prasme. Visai priešingai....
Tikrove, ir ką graikų filosofai vadina Arkhe, pirmuoju pradu, ne tik ankstesniu už kalbą, bet savaip įgalinančiu netgi pačios kalbos duotį, pirmesnę už kalbos ženkliškumą, reikšmiškumą, prasmiškumą ar signifikacinę galią, todėl netgi pačioje kalboje...
Įdomu, kad kaip tik dėl juslinio patyrimo svarbos naujųjų amžių filosofijoje įsiliepsnojo karčiausias ginčas, ataidintis iki pat mūsų dienų. Vieni filosofai, vadinamieji racionalistai (siaurąja prasme) – Descartes‘as, Spinoza, Leibnizas, – teigė, kad visas pažinimas...
Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys. Jo filosofijoje Vakarų metafizika pirmą kartą pasirodo užbaigtu, galima sakyti, išties klasikiniu pavidalu. Platonas stengiasi įveikti jonėnų materialiosios ir italikų formaliosios metafizikos kraštutinumus, sukurdamas labai gyvą...
Meilė kalbai. Neabejotinas kalbos raiškos talentas. A. Šliogeris mąsto schematiškai, aiškiai ir skaidriai. Jis rutuliuoja ir skleidžia vieną aiškią – iš anksto pasirinktą mintį. Šiuo aspektu A. Šliogeris – modernistas. Tačiau jo rašymas –...
VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...
/…/ Graikų filosofai iškelia aikštėn lemtingąją perskyrą tarp būtino dirbtinio patyrimo ir laisvo plenerinio patyrimo, parodydami, kad tik įėjęs į natūralaus patyrimo teritoriją ir šį patyrimą laikąs pavyzdiniu mirtingasis gali būti pavadintas eleutheros, bet...
Visos „praktikos“, pradedant infuzorijos praktika ir baigiant žmogaus praktika, tėra naikinimo praktikos. Kad išlikčiau, turiu naikinti – tai toks pamatinis, visą esiniją ir kiekvien1 esinį valdantis imperatyvas; net jei labai norėčiau, negaliu nenaikinti Kito...
Nežinojimo prezumpciją graikai suspaudžia į tris žodžius, išreiškiančius visą aukštąją graikytę valdžiausią pamatinę žmogaus būklės patirtį: pirmas žodis yra „Likimas“, kuriam pavaldūs ne tik mirtingieji, bet ir „dievai“, nežinantys savojo likimo; antras žodis yra...
Naujausi komentarai