Category: Šliogeris, Arvydas

1

Salut, ça va? Vous parlez français?

Sakoma, kad mokantis naujos kalbos, svarbu pirmiausiai įsisavinti veiksmažodžių struktūrą. Veiksmažodžiai žymi veiksmus. O sąrašas veiksmažodžių, kuriuos būtina išmokti, norint sudarinėti žodžių junginius teiginiuose, sakiniuose, ne toks jau ir ilgas. Statistika byloja, kad 60...

Share Button
0

Pažinimas ar susipažinimas?

Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...

Share Button
0

Filosofinės būsenos arba filosofiniai blyksniai

Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...

Share Button
1

Ar filosofija yra reikalinga?

„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....

Share Button
0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

Share Button
0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

Share Button
0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

Share Button
0

Pažinimo meditacija

Skaitau Kantą, kuris gyveno 1724-1804 m., ir prisimenu Šliogerį, gyvenantį dabar. Žmonės nuo neatmenamų laikų siekė pažinti supantį pasaulį ir tai kas už jo ribų. Kantas rašo: mes galime pažinti tik reiškinius, t.y. kaip...

Share Button
0

Fotografijos filosofijos link

Laisvė yra žaidimas prieš aparatą. V. Flusser Kas yra aparatas? Flusser‘is sako, tai mąstymą simuliuojantis žaislas, skaičiavimo mašina – „dirbtinis protas“. Lygiai taip pat, kaip kadaise rašto išradimas, taip ir fotografijos atsiradimas XIX amžiuje...

Share Button
1

Arvydas Šliogeris „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“

Arvydas Šliogeris tęsia prieš beveik pusę amžiaus pradėtą filosofo dienoraštį, kurs glaustu pavidalu, fragmento, sentencijos ar aforizmo forma sugrįžta visos pamatinės temos, išskleistos ankstesnėse jo knygose. Tik, pasak autoriaus, „šio meto dienoraštį rašo senis,...

Share Button
0

Ar įmanoma susapnuoti tai, ko trokštame realiame gyvenime?

Visi esame girdėję apie istorines asmenybes, kurias dideliems darbams pastūmėjo sapnai. Prisiminti galime, kad ir legendą apie garsųjį Gedimino sapną, todėl šis darbo skirsnis skirtas sapno sampratai, kurio pradžioje aptarsime sapną kaip psichoanalitinio tyrimo...

Share Button
0

Tomas Kačerauskas: fenomenologija, kūryba ir Arvydas Šliogeris

Prof. dr. Tomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos narys bei tiesiog produktyvus autorius, vertėjas, nuolat rašantis filosofijos, kūrybiškumo temomis. 2015 kovo 19 d. vykusiame...

Share Button
0

Tarp filosofijos ir psichoanalizės (video)

Medicinos mokslų daktaras, psichoanalitikas Tomas Vilius Kajokas mokslinių straipsnių ir vadovėlių bendraautorius prisipažįsta, kad teksto idėją „Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai“ pasufleravo vienas jo pacientų, kuris papasakojo, jog skaito Šliogerį ir tai jam...

Share Button
0

Naglis Kardelis: pastovumas ir tėkmė

2015 kovo 10 d. LEU filosofijos katedroje vykusi N. Kardelio paskaita, A. Šliogerio seminaro rėmuose, skirta būties fenomenams graikų mąstyme. Pateikiama substancijos sampratos išsklaida, aptariamas pastovumo ir kitmės klausimas, Platono, Aristotelio, Heraklito, Parmenido idėjos. Užsimenama...

Share Button
0

Arvydo Šliogerio galaktika

2014 spalio 27 d., pirmadienį, 19.00 val. Vilniaus planetariume (Konstitucijos pr. 12A, Vilnius) vykęs renginys skirtas Arvydo Šliogerio 70-mečiui. Vakaras skirtas Arvydo Šliogerio knygoms, draugams, skaitomi jo tekstai, pasisakymai, skamba muzika ir filmuota medžiaga. Renginį veda...

Share Button
0

Kas yra metafizika?

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“  – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...

Share Button
0

Prisiminimai apie dabartį

  Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime...

Share Button
0

Mokslinė konferencija „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas“

2014 m. spalio 27 dieną, pirmadienį, filosofo Arvydo Šliogerio 70-mečiui pažymėti kolegos ir mokiniai Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengė mokslinę konferenciją „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas“ ir viešą vakarą Planetariume „Arvydo Šliogerio galaktika“. „Jubiliejus – tarsi...

Share Button
0

Arvydas Šliogeris: Ideologija – Grynojo Žodžio stabmeldystė

Iliustracija: Mr TT / Unsplash Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu ne tik pavyko, bet, manau, ir...

Share Button
0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

Share Button
0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

Share Button
0

Kančia

Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia...

Share Button
3

Žmogus ir metafizika

2014 metais pavasario semestro metu LEU Šiuolaikinės filosofinės antropologijos magistrantams doc. Naglis Kardelis vedė prof. A. Šliogerio filosofijai skirtą kursą pavadinimu „Žmogus ir metafizika“. Iki šiol jau yra buvę įvairių viešų paskaitų, seminarų, rašyta...

Share Button
0

Niekio terapija

Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...

Share Button
0

Apie ideologinę sąmonę ir žodžio stabmeldystę

Ideologinės sąmonės archetipą galima nusakyti labai paprastai: abstrakcija realesnė už akivaizdžią, daiktiškai apčiuopiamą, čia ir dabar esančią tikrovę. Ideologija – tai Žodžio ir Abstrakcijos skraistė (tikrų tikriausioji Majos skraistė), užgožianti juslinio akivaizdumo konkretybę. Ideologinėje...

Share Button
0

Filosofijos trupiniai 2014. Trečiadienis

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) trečius metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą, dalintis šiuo metu plėtojamomis idėjomis, taip...

Share Button
0

Kaip atsiranda filosofija?

… prasta filosofija (o tai išvis nėra filosofija) iš tikrųjų atsiranda iš filosofijos kaip svetimų tekstų retransliavimas arba komentavimas … Tuo tarpu tikra … filosofija atsiranda … iš pirmapradžio žmogaus sąlyčio su daiktais, kuriame...

Share Button
1

Vakarų filosofijos susmulkėjimas

Akivaizdus faktas – dabarties Vakarų filosofijos susmulkėjimas. Niekas nebedrįsta kurti visą apimančių filosofinių sistemų, niekas nebesiryžta tam didingam diletantizmui, iš kurio išaugo visi klasikinės filosofijos statiniai, visi stengiasi bet kuria kaina tapti profesionalais, o...

Share Button
0

J.-P. Sartre: laisvė ir pasirinkimas

Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...

Share Button
0

10 Šliogerio tezių

Naujoji filosofija privalo įveikti kelis prietarus: 1. kad visa, kas yra, yra žmogus; 2. kad nėra jokios transcendentiškos būties; 3. kad visa, kas yra, yra istoriška ir istorija; 4. kad vienintelis žmogaus santykis su...

Share Button
Filosofijos kitimo priežastys 0

Filosofijos kitimo priežastys

Tačiau filosofija turi ir kitą – kaitos, atsinaujinimo, laikinumo, vadinasi, ir priklausomybės nuo konkrečių istorinių aplinkybių – pusę. Nėra abejonės, kad konkreti filosofinė sistema ar idėja yra ir „laiko dvasios“ išraiška. Mes nesunkiai suprasime,...

Share Button
0

Slaptasis ir viešasis filosofijos gyvenimas

Apmąstydami filosofijos prigimtį pastebėjome, kad jos gyvenimas turi dvi puses – slaptąją ir viešėją, individualią ir visuotiną. Slaptoji filosofijos pusė – tai filosofinė būsena, ištinkanti šį konkretų žmogų, iškritusį iš kasdienybės ir atsivėrusį pasaulio...

Share Button
Ką reiškia būti apskritai duotam? 0

Ką reiškia būti apskritai duotam?

Pirminė duotis, kaip absoliutus individas, gali būti tik regima – toks graikų filosofų atsakymas. Duotis apskritai pirmą kartą tampa duotimi tik tada, kai regėjimas – ir tik regėjimas – individualizuoja Didįjį Anonimą ir iš...

Share Button
0

Egzistencinė laisvės samprata

Egzistencinė laisvės samprata išsiskleidžia tarp tik ką aptartų kasdieniniame gyvenime atsirandančių laisvės sampratų ir filosofinės bei metafizinės laisvės sampratos. Egzistencinė laisvės samprata, kylanti iš unikalios žmogaus padėties esinijoje suvokimo, žmogaus laisvę paprasčiausiai konstatuoja kaip...

Share Button
0

Politinė laisvės samprata

Politinė laisvės samprata išsiskleidžia bendruomenės gyvenimo srityje, tačiau, skirtingai nuo kitų socialinės laisvės sampratų, ji grindžiama ne individo priešpriešinimu bendruomenei, o pamatine prielaida, kad bendruomenė sudaro individo substanciją, todėl individas negali būti laisvas nuo...

Share Button
0

Ekonominė laisvės samprata

  Ekonominė laisvės samprata yra viena iš socialinės sampratos apraiškų, tačiau tokia svarbi, jog nusipelno būti paminėta atskirai. Ekonominė laisvė samprata kyla iš poreikio materialiai nepriklausyti nuo bendruomenės ar bent jau priklausyti minimaliai. Ši...

Share Button
0

Socialinė laisvės samprata

Socialinė laisvės samprata kyla iš tariamos individo nepriklausomybės ar bent jau tik dalinės priklausomybės nuo bendruomenės; platesne prasme – iš nepriklausomybės nuo kito individo arba anoniminių Kitų, esančių už tiesioginės patirties lauko ir niekada...

Share Button
0

Psichologinė laisvė

Psichologinė laisvės samprata kyla iš žmogui tariamai įgimto laisvės jausmo, kurį iš tikrųjų sukelia kasdienių situacijų įvairovė ir būtinybė tose situacijose orientuotis. Būtinybės situacijų brūzgyne surasti “savo kelią’ suvokiama kaip galimybės rinktis, arba, platesne...

Share Button
0

Laisvė kaip metafizinės patirties branduolys

/…/ Jei mes sakome, kad laisvė yra neišsklaidoma paslaptis, tai nereiškia, kad ji niekaip neatsiveria ir nieko neatveria. Neatverianti ir neatsiverianti laisvė būtų savivalė, vadinasi, nelaisvė. Laisvė nėra daiktas savaime kantiškąja prasme. Visai priešingai....

Share Button
Arche (sen. gr. ἀρχή – ‘pradžia, principas’) 0

Arche (sen. gr. ἀρχή – ‘pradžia, principas’)

Tikrove, ir ką graikų filosofai vadina Arkhe, pirmuoju pradu, ne tik ankstesniu už kalbą, bet savaip įgalinančiu netgi pačios kalbos duotį, pirmesnę už kalbos ženkliškumą, reikšmiškumą, prasmiškumą ar signifikacinę galią, todėl netgi pačioje kalboje...

Share Button
0

Kaip racionalistinė filosofija įveikia ar, tiksliau sakant, bando ir tikisi įveikti netikrumą?

Įdomu, kad kaip tik dėl juslinio patyrimo svarbos naujųjų amžių filosofijoje įsiliepsnojo karčiausias ginčas, ataidintis iki pat mūsų dienų. Vieni filosofai, vadinamieji racionalistai (siaurąja prasme) – Descartes‘as, Spinoza, Leibnizas, – teigė, kad visas pažinimas...

Share Button
0

Graikų filosofija: transcendencijos atradimas

Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) – Sokrato mokinys. Jo filosofijoje Vakarų metafizika pirmą kartą pasirodo užbaigtu, galima sakyti, išties klasikiniu pavidalu. Platonas stengiasi įveikti jonėnų materialiosios ir italikų formaliosios metafizikos kraštutinumus, sukurdamas labai gyvą...

Share Button
Arvydas Šliogeris: „tarp“ filosofijos ir literatūros 0

Arvydas Šliogeris: „tarp“ filosofijos ir literatūros

Meilė kalbai. Neabejotinas kalbos raiškos talentas. A. Šliogeris mąsto schematiškai, aiškiai ir skaidriai. Jis rutuliuoja ir skleidžia vieną aiškią – iš anksto pasirinktą mintį. Šiuo aspektu A. Šliogeris – modernistas. Tačiau jo rašymas –...

Share Button
1

Filosofijos trupiniai 2013: ketvirta diena (1)

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) antrus metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Renginių metų studentai bei dėstytojai skaito savo pranešimus pačiomis įvairiausiomis temomis. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių...

Share Button
Dirbtinumas ir nedirbtinumas 0

Dirbtinumas ir nedirbtinumas

/…/ Graikų filosofai iškelia aikštėn lemtingąją perskyrą tarp būtino dirbtinio patyrimo ir laisvo plenerinio patyrimo, parodydami, kad tik įėjęs į natūralaus patyrimo teritoriją ir šį patyrimą laikąs pavyzdiniu mirtingasis gali būti pavadintas eleutheros, bet...

Share Button
Žmogaus „praktika“ 0

Žmogaus „praktika“

Visos „praktikos“, pradedant infuzorijos praktika ir baigiant žmogaus praktika, tėra naikinimo praktikos. Kad išlikčiau, turiu naikinti – tai toks pamatinis, visą esiniją ir kiekvien1 esinį valdantis imperatyvas; net jei labai norėčiau, negaliu nenaikinti Kito...

Share Button
Trys žodžiai. Apie nežinojimą. Ir nuostabą. 0

Trys žodžiai. Apie nežinojimą. Ir nuostabą.

Nežinojimo prezumpciją graikai suspaudžia į tris žodžius, išreiškiančius visą aukštąją graikytę valdžiausią pamatinę žmogaus būklės patirtį: pirmas žodis yra „Likimas“, kuriam pavaldūs ne tik mirtingieji, bet ir „dievai“, nežinantys savojo likimo; antras žodis yra...

Share Button
Ar filosofija gali sugrįžti? 0

Ar filosofija gali sugrįžti?

Filosofijos gyvasties, autonomijos ir autentiškumo kriterijai du: 1) negatyvusis – būtinybė aiškiai atsiriboti nuo religijų, menų ir technologijų, čia-pasaulio daiktus ir patį mirtingąjį paverčiančių mašinomis ir įtvirtinančių mirties principą, įkūnytą milijonuose lavonų ir mumijų...

Share Button
1

„Pokalbiai apie esmes“ knygos pristatymas

2013 vasario 28 d. A. Mokslininkų rūmuose vykęs A. Šliogerio ir V. Gusto knygos „Pokalbiai apie esmes“ knygos pristatymas. „Pokalbiai apie esmes“, tai dviejų filosofų, mokytojo ir mokinio pokalbis apie gyvenimą ir filosofiją. Ši...

Share Button
0

Prof. Arvydas Šliogeris apie filosofijos studijas

Prof. Arvydas Šliogeris apie profesijos pasirinkimą ir pačią filosofiją. Ar verta rinktis filosofijos studijas? Pamąstymai apie visuomenę ir apie tai, kokios karjeros perspektyvos pasirinkus studijuoti filosofiją..

Share Button
0

Anarchistinė praktognozė (II dalis)

Įvairios kalbos, taip pat vokiečių ir anglų, nubrėžia skirtumą tarp sąmonės ir sąžinės. Lotynų kalba, priešingai, tokio skirtumo nenurodo, nes žodis conscientia apima abi prasmes. Viena vertus, minėtas skirtumas atrodo esąs akivaizdus: filosofinės ir...

Share Button
0

Anarchistinė praktognozė (I dalis)

Moderniosios Vakarų epochos pamatas yra valios metafizika. Nepriklausomai nuo įvairių kultūrų, grįstų, pavyzdžiui, moksline technologija, asmens kultais (judaizmas, krikščionybė, islamas), pažanga, politinėmis sistemomis, pradedant demokratija ir baigiant diktatūra, bendrasis vardiklis yra besąlygiška valia. Žmogaus...

Share Button
„Filosofijos klestėjimo amžius“ 0

„Filosofijos klestėjimo amžius“

  Šį laikmetį net galime pavadinti „filosofijos klestėjimo amžiumi“. Esama visokiausių filosofijų, jų daugiau negu reikia: sporto filosofijos, aiškinančios žaidėjams, koks jų judesys yra tinkamas, o koks netinkamas, kaip jie gali pagerinti savo žaidimą,...

Share Button
0

Transcendencijos vaizdinio degradacija

Schopenhaueriui transcendentinė realybė yra valia kaip pirminis pasaulio pradas. Kierkegaard‘as transcendenciją tapatina su Dievu, niekaip nepasirodančiu pasaulyje, bet atsiveriančiu ego vidujybėje, per absurdiško tikėjimo aktą. Jaspersas savo aukščiausiąją būtį irgi vadina transcendencija. Heideggeris, visą...

Share Button
0

Būties ir nebūties priešstata

Už tų dviejų vienas kitam prieštaraujančių ir net vienas kitą neigiančių transcendencijos vaizdinių slypi dvi filosofinės orientacijos. Negana to, galėtume pridurti, kad už jų slypi dvi pamatinės žmogaus orientacijos šiame pasaulyje; vieną iš jų...

Share Button