Category: Haidegeris Martinas

0

Honkongo universiteto profesorius Saulius Geniušas: Fenomenologija kaip specifinis mąstymo stilius

Rubrikoje“Mano gyvenimo kalba“svečiuojasi Honkoge profesoriaujantis lietuvis filosofas, fenomenologas Saulius Geniušas. Ką galėtų reikšti jūsų kvietimas parašyti “gyvenimo kalbą,” pasidalinti mintimis man rūpima tema – tomis mintimis, kurias, kaip jūs sakote, “būtinai turi išgirsti Kiti”?...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie nesantį filosofinį detektyvą „Varnų troboje“

Kai buvau filosofijos pirmo kurso studentė, viena lektorė išbraukė kažkurį iš pirmųjų mano referatų, teigdama, kad orientuotis turėčiau tik į mąstytojo filosofiją ir apeiti jo biografijos faktus. Vėliau bandžiau sekti tokiomis ir panašiomis rekomendacijomis,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Konferencija „Etika medijų ir technologijų aplinkose“

Dabartinėje žinių visuomenėje mus vis daugiau supa medijos ir technologijos. Atrodo, technologijos išlaisvina mus darydamos gyvenimą lengvesnį ir patogesnį. Drauge tiek individai, tiek ištisos visuomenės pasidarė priklausomi nuo įvairių technologinių sprendimų. Technologijos ne tik...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Filosofas Tomas Kačerauskas: kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?

Monografijoje „Kūrybos visuomenė“ įvairiapusiškai, atlikdamas tiek horizontalius, tiek vertikalius pjūvius, aptariate pavadinime minimą fenomeną. Bet kuriam šiuolaikinės visuomenės nariui, siekiančiam būti  kūrybininku, manau, labai svarbu suvokti sąvokas, kurias apibrėžiate knygoje. Galbūt galėtumėte dar kartą...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Filosofas Povilas Aleksandravičius: laisvas būnu tada, kai atpažįstu tiesą, kai ji ima smelktis į mano sąmonę

Povilas Aleksandravičius 2008 metais Paryžiaus Katalikų Institute apsiginė disertaciją tema „Laikas ir amžinybė pagal Tomą Akvinietį ir Martyną Heideggerį“, jo monografiją „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ (2015) galima paskaityti internete. O šiandien filosofas savo mintimis mielai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Sokratas, Dekartas, Heideggeris, Freudas ateina pas vaikus

Gyvename nuostabioje šalyje, bet keistoje valstybėje, kurioje filosofija nėra dėstoma mokyklose. Tačiau dabar jūs turite unikalią galimybę savarankiškai pasirūpinti mažųjų filosofų ugdymu. Leidykla Jonas ir Jokūbas išleido jau keturias filosofinių pasakų knygeles. Pirmoji, atspėkite...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Mokslo konferencijos „KASdienybės vertybiniai aspektai“ vaizdo įrašai

LMA HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUS, LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS ir LIETUVOS KOMUNIKACIJOS DRAUGIJA pakvietė į mokslo konferenciją „KASdienybės vertybiniai aspektai“, kuri įvyko 2017 m. vasario 2...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Filosofas Ervinas Koršunovas: universitetas praranda savo vardą

Ervinas Koršunovas apie save: Baiginėju disertaciją apie Peterį Sloterdijką ir jo modernybės projektų kritiką, prodiusuoju Apeirono teatrą, statau Becketto vienaveiksmę pjesę ,,Ne aš“, verčiu Morkaus evangeliją į senąją lietuvių kalbą, rašau naujausią nacionalinį epą, rekonstruoju...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
2

Konferencija „EGZISTENCIALIZMAS IR JO IDĖJŲ PĖDSAKAI XX a. KULTŪROJE” (video)

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Devyniolikta ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinė konferencija „EGZISTENCIALIZMAS IR JO IDĖJŲ PĖDSAKAI XX a. KULTŪROJE” ( 2016 m....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
2

Viešosios Tomo Kačerausko paskaitos ir diskusijos (video)

2016 metų sausio 06 d. VGTU Kūrybinių industrijų fakultete vyko trys prof. dr. Tomo Kačerausko paskaitos skirtos „Kūrybos visuomenės“, „Sėkmingo miesto“ koncepcijoms bei pagrindinių M. Heideggerio idėjų apžvalgai, veikale „Būtis ir laikas“, diskusijoje dalyvauja dr....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Prof. dr. Andrius Bielskis pristato dvi knygas

Naujose politikos filosofo Andriaus Bielskio knygose svarstymai apie prasmingą gyvenimą. Lietuvos akademinis filosofijos pasaulis nedažnai gali pasidžiaugti originaliais veikalais, tad yra svarbu pažymėti dviejų naujų filosofijos studijų pasirodymą. Andriaus Bielskio spalio mėn. išleistose knygose Egzistencija,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Konferencija „Dabartinės estetikos, meno filosofijos ir meno sociologijos virsmai“

2015 m. gegužės 30 d., Lietuvos kultūros tyrimų institute, vyko keturiolikta respublikinė estetikos ir meno filosofijos ciklo konferencija. Konferencijos organizatoriai: LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS, KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS, LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA. Pirmininkas – prof....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Respublikinė konferencija „HEIDEGGERIO IŠŠŪKIS VAKARŲ MĄSTYMO TRADICIJAI“

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTO, lyginamųjų kultūros studijų skyrius sukvietė į štuonioliktą ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinę konferenciją „Heideggerio iššūkis vakarų mąstymo tradicijai“. Įvadinis žodis Naglis Kardelis. Klasikinis ir neklasikinis mąstymo registrai M....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Heidegerio tiesa ir skaitmeniniai prekių kodai

Žemiau pateiktas tekstas yra Heidegerio viešų paskaitų ciklo „Vom Wesen der Wahrheit“ santrauka bei savotiška interpretacija. Originalų tekstą lietuvių kalba galima rasti A. Šliogerio parengtuose M. Heidegerio „Rinktiniuose raštuose“ (1992, 291-312 psl.), skyrelis „Apie tiesos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Heidegeris ir drugeliai

Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede)...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Savijautos, kad esi esinių visumos viduje

Kad ir kokia atrodytų suskaldyta kasdienybė, ji visada, nors ir blyškiai, esinį įstato į „visumos“ vienybę. Net tada ir kaip tik tada, kai mes neesame tiesiogiai užsiėmę daiktais ir savimi, ši „visuma“ mus ir...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Filosofijos trupiniai 2014. Trečiadienis

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) trečius metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą, dalintis šiuo metu plėtojamomis idėjomis, taip...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Nebūtis 0

Nebūtis

Nebūtis yra toks ontologinis dėmuo, kuris organiškai susijęs su būtimi, vadinasi, būties esmė – tai jos kryptingumas, „nuostata“ į nebūtį. Tad nebūtis irgi yra svarbus atskiro žmogaus būties elementas. Nebūties teikinys – nerimastinga baimė....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Valstiečio batai 0

Valstiečio batai

„Heideggeris yra žmogus, tiesiog apniktas sąvokos „yra“ (gr. on), be galo nustebintas egzistencijos fakto ir persekiojamas kitos galimybės – nieko (Sartre‘o neant) – realumo.“ [Steiner G. Heideggeris. Vilnius. 1995. P. 67] M. Heideggeris, siekdamas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Gyvenimo prasmė 0

Gyvenimo prasmė

Ar žmogaus būtyje atsiranda toks nusiteikimas, kuriam pasidavęs jis yra pastatomas prieš patį Nieką? Taip gali įvykti ir iš tikrųjų įvyksta – nors ir gana retai – tik akimirkomis, pamatinėje baimės (Angst) nuotaikoje. Kalbėdami...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
6

Kas yra niekas

„Kad ir kaip ten būtų, mes žinome apie Nieką bent jau kaip apie tai, apie ką mes kasdien šnekučiuojamės. Šį banalųjį, iki savaime suprantamo dalyko nublukusį Nieką, kuris nepastebimai kursuoja mūsų šnekaluose, mes galime...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Martinas Haideggeris

Martinas Haideggeris (Martin Heidegger, 1889-1976) gimė Maskirchėje. Čia ir palaidotas. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. Studijavo teologiją, vėliau filosofiją, dvasios ir gamtos mokslus. 1915 m. Fribūre gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1917...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •