Category: Nyčė, Fridrichas

0

Kritinio santykio su praeitimi nekritiškumo problema F. Nietzsche‘s filososfijoje

Gyvename kritinio mąstymo reikalaujančiame pasaulyje, kuriame būtinybe tapęs tariamai kritinis žvilgsnis vis dažniau tampa dogmatinių įsitikinimų pagrindu. Iš tiesų gyvename tokio kritinio mąstymo pertekliaus amžiuje. Mat kiekvienas turi teisę kritikuoti ką užsigeidęs, o bet...

Share Button
0

A. Mickūnas „Dualistinės Vakarų metafizikos kritika“ (IV d.)

Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto organizuotas prof. Algio Mickūno paskaitų ciklas [2015 vasario 18-25 d.]. Gyvenimo pagrindinė savybė yra ta, kad jis nėra pastovus, nuolat kinta. Filosofinė erdvė, tai lyg pirmapradė giria, kur nėra pramintų...

Share Button
0

Mikelandželo Antonioni ir Roberto Rosselini kino kūryba

Italų kino režisieriaus Mikelandželo Antonioni filmas „Meilės kronika“ (Cronaca di un amore, 1950 m.) pasakoja dramatišką istoriją apie dvidešimt septynerių metų gražią, žavingą, protingą, tačiau neramią ir lengvabūdę moterį –Paolą, ištekėjusią už milijardieriaus Enriko...

Share Button
0

Kas bendra tarp Nietzsche‘s ir Kubricko?

2013 m. spalio 08 d. vyko HMI kino klubo susitikimas. Įžvalgomis apie tai, kas bendra tarp Friedricho Nietzsche’s filosofijos ir Stanley Kubricko filmo „2001 m. kosminė odisėja“ (A Space Odyssey, 1968) dalinosi MRU garbės...

Share Button
0

Ir mylėti reikia mokytis

„/…/ Jis yra viskas, aš esu niekas, išskyrus tai, kad esu jo dalis.“[1] Režisierius Rainer Werner Fassbinder filme „Marta“ / „Martha“ (1974) pasakoja dramatišką santuokos istoriją. Trisdešimt vienerių metų moteris atostogauja su tėvu Romoje,...

Share Button
Zaratustra 0

Zaratustra

Zaratustra, pirmasis gerųjų psichologas, taigi jis – blogųjų draugas. Jeigu dekadentiška žmonių rūšis iškilo tapdama aukščiausia rūšimi, tai galėjo atsitikti tik priešingos rūšies, stiprios ir gyvenimu tikros žmonių rūšies, sąskaita. Jei bandos gyvulys spindėte...

Share Button
Galios siekis (I dalis) 0

Galios siekis (I dalis)

Mūsų kūnas – tai gyvulys, turintis gyvulio sielą, t.y. gyva, instinktams besąlygiškai paklūstanti sistema. Susijungti su šiuo šešėliu reiškia pasakyti “Taip” instinktui, o kartu – ir tai šiurpiai, slapčia mums grasinančiai dinamikai. Nuo to...

Share Button
Visiems ir niekam 0

Visiems ir niekam

Šitaip dar niekas nerašė, niekas nejautė, niekas nekentėjo: taip kenčia dievas, Dionisas. Atsakas į tokį saulės vienišumo šviesoje ditirambą būtų Ariadnė (Pasak graikų mito, Ariadnė padeda Tesėjui išvaduoti atėniečius nuo Minotauro ir išeiti iš...

Share Button
Laimė 0

Laimė

Keletas tezių. Jei individas užsigeidžia būti laimingas, netinka duoti nurodymų, kaip tą laimę pasiekti: individuali laimė išplaukia iš savų, niekam nežinomų dėsnių, o nurodymai iš šalies gali tik kliudyti, kaišioti pagalius į ratus. Nurodymai,...

Share Button
Širdies genijus 0

Širdies genijus

  /ištrauka/ Kad susidarytų vaizdas apie mane kaip psichologą, pateiksiu įdomų psichologinį fragmentą iš „Anapus gėrio ir blogio“ – beje, draudžiu bet kokias spėliones, ką šioje vietoje aprašau. „Širdies genijus, būdingas tam didžiajam Slėpiningajam,...

Share Button
Meilė 0

Meilė

/ištrauka/ –         Kad iš mano raštų kalba psichologas, kuriam nėra lygių, tai galbūt pirmiausia įžvelgia geras skaitytojas – skaitytojas, kokio nusipelnau, skaitantis mane, kaip senieji gerieji filologai skaito savąjį Horacijų. Teiginiai, dėl kurių iš...

Share Button
Kaip tampama tuo, kas esi 0

Kaip tampama tuo, kas esi

  /ištrauka/ Nebegalima išsisukti iš tikrųjų neatsakius į klausimą, kaip tampama tuo, kas esi. Ir čia aš užkliudau tai, kas vainikuoja savisaugos – savimeilės – meną… Mat tarus, kad uždavinys, pašaukimas, uždavinio likimas žymiai...

Share Button
Rašau tokias geras knygas 0

Rašau tokias geras knygas

/ištrauka/ Pasitaikė ir atvejų, paliudijusių man, kaip baisiai, pripratus prie mano raštų, “genda” skonis. Kitos knygos darosi tiesiog nebepakenčiamos, labiausiai filosofinės. Nepaprastai apdovanotas yra įžengęs į šį kilnų ir subtilų pasaulį – tam jokiu...

Share Button
0

Kodėl apšvietos ir romantizmo konfliktas virto postmodernizmu?

Prof. Alvydo Jokubaičio paskaita „Kodėl apšvietos ir romantizmo konfliktas virto postmodernizmu?“ iš paskaitų ciklo „Atviros TSPMI paskaitos moksleiviams“. VU TSPMI, 2011 12 02.

Share Button
Nietzsche‘s genealogijos pėdsakai Foucault istorijos tyrimuose 0

Nietzsche‘s genealogijos pėdsakai Foucault istorijos tyrimuose

Nietzsche parašo tekstą Apie istorijos žalą ir naudingumą gyvenimui. Jis meta iššūkį istorinio jausmo pertekliui jo laikmečio kultūroje. Jis polemizuoja su istorijos kaip grynojo mokslo samprata. Istorija turi tarnauti paties gyvenimo neistorinei galiai. Istorijos...

Share Button
Savaime 0

Savaime

  „Savaime“.  Anksčiau buvo klausiama: „Kas tai yra – juokinga?“ – tarsi už mūsų egzistuotų daiktai, turintys juokingumo kokybę, ir iki jėgų netekimo buvo mintijama apie tai (vienas teologas net manė, kad tai „nuodėmės...

Share Button
Iš ko pažįstame save 0

Iš ko pažįstame save

  Iš ko pažįstame save. Kai koks nors gyvūnas sutinka kitą gyvūną, iškart mintimis lygina save su juo, ko šis vertas; tą patį darė žmonės pirmykštėse epochose. Iš to darytina išvada, kad tada kiekvienas...

Share Button
Kančia ir atjauta 0

Kančia ir atjauta

  Švelnėjimas. Jei kokį nors žmogų mylime, gerbiame, gėrimės juo ir paskui sužinome, kad jis kenčia, – visada didžiai nustembame, nes manome, kad jo dovanojama laimė trykšta iš neišsemiamo jo paties laimės šaltinio; tada...

Share Button
Kada pasidarome tikri meistrai? 0

Kada pasidarome tikri meistrai?

Kada pasidarome tikri meistrai? Tas, kuris ką nors paverčia savo dievaičiu, mėgina teisintis tuo, kad jį laiko idealu; taip žmogus pasidaro tikru meistru turėti švarią sąžinę. Jeigu jis ir kenčia, tai kenčia ne todėl,...

Share Button
0

Sąžinės klausimas

Frydricho Nyčės citata pamąstymams, meditacijai, filosofinei refleksijai skirta sąžinės klausimui: „Trumpai drūtai: ko gi naujo iš tikrųjų norite?“ Mes nebenorime priežasčių laikyti nusikaltėlėmis, o padarinių – budeliais. [Nietzsche, Fridrichas. Ryto žara. Vilnius: Alma litera....

Share Button
Buvęs liaupsintojas 0

Buvęs liaupsintojas

„Jis nebesako apie mane nė žodžio, nors dabar žino tiesą ir galėtų ją pasakyti. Tačiau ji skambėtų kaip kerštas, o jis nepaprastai gerbia tiesą, tas pagarbos vertas žmogus!” [Nietzsche F. Ryto žara. Vilnius: Alma...

Share Button
Savotiškas nesusipratimas 0

Savotiškas nesusipratimas

Kai girdime ką nors šnekant, dažnai užtenka išgirsti ne taip tariant kokį nors vieną priebalsį (pavyzdžiui, r), ir mums kyla abejonė, ar dori to žmogaus jausmai: mes prie tokio tarimo nesame pripratę, todėl mums...

Share Button
Dvikova 0

Dvikova

Kažkas yra pasakęs: „Aš laikau dideliu pranašumu stoti į dvikovą, kai man jos itin reikia; juk visuomet atsiras drąsiu draugų“. Dvikova – tai paskutinis išlikęs visai garbingas kelias į savižudybę, deja, tik aplinkinis ir...

Share Button
Tariamas egoizmas 1

Tariamas egoizmas

Dauguma žmonių, kad ir ką jie apie savo „egoizmą“ manytų ar sakytų, vis dėlto visą gyvenimą nieko nedaro dėl savojo ego, o stengiasi tik dėl jo fantomo, kuris susidarė jų aplinkos žmonių galvose ir...

Share Button
Būti atjaučiamam 0

Būti atjaučiamam

Laukinį nukrečia moralinis šiurpas vien nuo minties, kad jis bus atjaučiamas: tokiu atveju netenkama visų dorybių. Ką nors atjausti – tai tas pat kaip paniekinti, o niekinamo padaro nenorima matyti kenčiančio, tai neteikia malonumo....

Share Button
Moralė 0

Moralė

Sunkiausiai iki šiol buvo sprendžiamas gėrio ir blogio klausimas: tai visuomet buvo pernelyg pavojingas dalykas. Sąžinė, geras vardas, pragaras, tam tikromis aplinkybėmis net policija neleido ir neleidžia būti nešališkiems; moralės, kaip ir bet kokio...

Share Button
Autorius kaip kūrėjas: ligonis ar gydytojas? 0

Autorius kaip kūrėjas: ligonis ar gydytojas?

S. Freudas kūrybiškumo šaltinį įžvelgė kūrėjų vaikystės traumose, lygino meną su neurotiniu fantazavimu. Jam krito į akis, kad daugelyje vadinamųjų psichologinių romanų vaizduojamas tik vieno veikėjo, pagrindinio, vidus, lyg rašytojas tūnotų jo sieloje. Jo...

Share Button
0

Apie kančią

  Juk kaip siaučiančioje jūroje, iš visų pusių nusidriekiančioje į begalybę, kur kyla ir leidžiasi maurojantys vandens kalnai, valtelėje sėdi jūrininkas, pasitikėdamas silpnu laiveliu, taip ir kančių pasaulyje ramiai gyvena pavienis žmogus, remdamasis ir...

Share Button
Apie artimo meilę 0

Apie artimo meilę

Prie artimo jūs linkstat ir žodžių tam gražių pateisint turit. Tačiau sakau aš jums: ta jūsų meilė artimui yra tik meilė negera, kuria save jūs mylit. Kuomet pas artimą jūs bėgat, iš tikro nuo...

Share Button
0

Apie bičiulį

“Man vieno vis per daug čia esti, – taip atsiskyrėlis sau mano. – Nes vienas vi sir vienas – per laiką du jau tampa!” Kai du – Aš ir aš Pats – kalbėti ima,...

Share Button
1

Moterys tiki, kad meilė viską gali

Kokia kančia yra šie didieji menininkai ir apskritai aukštesnieji žmonės tam, kas juos galiausiai atspėjo! Nieko keista, kad būtent moteryje – ji yra aiškiaregė kančios pasaulyje ir aistringai siekia padėti ir gelbėti, nors ta...

Share Button
0

Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu

Juk motery – mįslė yra joj viskas, ir viskas turi joj tik vieną įminimą: o tai yra nėštumas. O vyras jai – tik instrumentas; jos tikslas visad – vaikas. O kas yra ji vyrui?...

Share Button
1

Fridrichas Nyčė

Fridrichas Nyčė (Friedrichas Nietzsche, 1844-1900 m.) gimė liuteronų pastoriaus šeimoje. Kai jam buvo 4-eri, tėvas, parkritęs ant laiptų, susitrenkė galvą ir, metus kentęs beprotybę, mirė. Nyčė augo globojamas motinos ir sesers. Studijavo Bonos ir...

Share Button