Category: Ar žinai?

0

Pjeras Tejaras de Šardenas

Pjeras Tejaras de Šardenas  (pr. Pierre Teilhard de Chardin; 1881 m. gegužės 01 d. — 1955 m. balandžio 10 d.) — prancūzų teologas ir filosofas, jėzuitų dvasininkas, vienas iš noosferos teorijos kūrėjų. Paliko svarbų...

0

Koks skirtumas tarp „esencijos“ ir „egzistencijos“?

Esencija – daikto esmė; egzistencija – jo būtis. ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….. ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

0

Kas yra „tautologija“?

Tautologija – (gr. tautologeo – kartoju, kas pasakyta) Teiginys, kuris visada būtinai teisingas, nes jo teisingumą lemia pati teiginio struktūra. Toks teiginys nieko nepasako apie pasaulį, nes nėra empirinis. Pavyzdžiui: Bus arba nebus lietaus.

0

Kas yra „determinacija“?

Determinacija – (lot. determinare – apibrėžti, atriboti, atskirti) Sąvokos apimties ribojimas papildant jos turinį požymiais. Bendroji sąvoką žmogus (determinacija) siauresnė sąvoka „žmogus žaliomis akimis“.

0

Filosofija

Mokslas teikia tyrimų rezultatus, o filosofija tokių rezultatų neteikia. [Russell Bertran (1872-1970)] @@@ Kai tik į filosofinius klausimus atsakoma moksliškai, jie liaujasi priklausę filosofijai. „/…/ vos tik apie ką nors pasidaro įmanoma tiksliai žinoti,...

Kalbos filosofija: Ką reiškia sąvoka „abstraktus“? 0

Kalbos filosofija: Ką reiškia sąvoka „abstraktus“?

Abstraktus yra visa, kas nesuvokiama juslėmis. Pavyzdžiui, popieriuje parašytas skaitmuo 7 yra suvokiamas juslėmis, o skaičius 7 yra abstrakti sąvoka.

Kas yra logikoje „priešybė“? 0

Kas yra logikoje „priešybė“?

Dviejų ar daugiau sąvokų nesuderinamumas. Logikai itin sverbūs yra prieštaravimo ir priešingumo santykiai. Jei tarp dviejų teiginių yra prieštaravimo santykis, tai vienas teiginys yra teisingas, o kitas logiškai klaidingas. O jei tarp dviejų teiginių...

Kodėl biologas Adolf Portmann (1897-1982) žmogų vadina „gimstančiu pirma laiko“? 0

Kodėl biologas Adolf Portmann (1897-1982) žmogų vadina „gimstančiu pirma laiko“?

  Todėl, kad, priešingai nei daugelis žinduolių, į pasaulį ateina per anksti. *** Jei žmogus būtų kaip ir kiti žinduoliai, įsčiose turėtų būti nešiojamas bent dar dvylika mėnesių. Trūkstamą brandą žmogus priverstas įgyti „ekstrauterinėmis“...

Kas yra „indukcija“? 0

Kas yra „indukcija“?

(lot. inductio – įvedimas, skatinimas) Mokslinis tyrimo metodas, kai iš atskirų stebėjimo rezultatų daroma bendra išvada. Tačiau tokia išvada nėra besąlygiškai būtina – joje esama tik tam tikros tikimybės. Empiriniams mokslams šis metodas būtinas....

Kas yra „dedukcija“? 0

Kas yra „dedukcija“?

(lot. deductio – išvedimas) Išvadų gavimas iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles. Kai kada dedukcija vadinamas atskirybės išvedimas iš bendrybės. Pavyzdžiui: Visos varnos yra juodos. Ieva yra varna. ……………………………….. Ieva yra juoda.

Kas yra „Okamo skustuvas“ [angl. Ockham‘s razor; Williams Ockham (1280-1348)]? 0

Kas yra „Okamo skustuvas“ [angl. Ockham‘s razor; Williams Ockham (1280-1348)]?

Mokslinis mąstymo ekonomijos principas. Nereikia aiškinti sudėtingiau, jei galima paprasčiau (lot. entia non sunt multiplicanda praeter necessitatem). „Daugio nereikia teikti be būtinybės“ (lot. pluralitas non est ponenda sine necessitate).

Kokias dvi „juslumo formas“ skiria Imanuelis Kantas (1724-1804)? 0

Kokias dvi „juslumo formas“ skiria Imanuelis Kantas (1724-1804)?

Erdvę ir laiką. *** Juslumo formos – tai aprioriniai stebiniai, be kurių neįmanomas suvokimas. Erdvė ir laikas nepriklauso daiktams savaime; erdvė ir laikas yra apriorinės (nuo empirinės patirties nepriklausimai egzistuojančios) formos, kuriomis mums reiškiasi...

Kas vadinama „metafizika“? 0

Kas vadinama „metafizika“?

Filosofija tirianti visa, kas suvokiama ne juslėmis, t.y. bendriausius Būties bruožus ir priežastis. Terminas „metafizika“ sudarytas dirbtinai, kaip manoma, bibliotekininkui Andronikui Rodiečiui (I a. pr. Kr.), tvarkiusiam Aristotelio raštus, nusprendus ne gamtos mokslui skirtus...

Ką Albert Camus (1913-1960) veikale „Sizifo mitas“ laiko pagrindiniu filosofijos klausimu? 1

Ką Albert Camus (1913-1960) veikale „Sizifo mitas“ laiko pagrindiniu filosofijos klausimu?

Egzistencijos prasmė: Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį gyventum, ar ne, – reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą. Visa kita – ar pasaulis trimatis, ar...

Su kuo Platonas (427-347 pr. Kr.) „olos alegorijoje“ lygina IKIfilosofinių žmonių vaidmenį? 0

Su kuo Platonas (427-347 pr. Kr.) „olos alegorijoje“ lygina IKIfilosofinių žmonių vaidmenį?

Su belaisviais, kurie gyvena oloje prikaustyti taip, kad gali matyti tik šešėlius ir todėl šiuos laiko tikrais objektais.      

Teiginys geriausiai iliustruojantis prieštaravimo negalimumo dėsnį. Ar žinai? 1

Teiginys geriausiai iliustruojantis prieštaravimo negalimumo dėsnį. Ar žinai?

„Apskritimas yra apvalus.“ *** Apskritimas (kaip idealus darinys arba geometrinė figūra) yra aibė visumos taškų, nutolusių vienodu atstumu nuo vieno pastovaus plokštumos taško (centro). [Logika]

Kuo filosofija skiriasi nuo religijos. Ar žinai? 13

Kuo filosofija skiriasi nuo religijos. Ar žinai?

Filosofija siekia pažinti. Religija yra tikėjimas. Filosofija, pasitelkusi protą, t.y. savo pačios pažinimo galias, yra užsimojusi atsakyti į pačius esmingiausius pasaulio ir žmogaus Būties klausimus.

Pirminis filosofijos uždavinys. Ar žinai? 0

Pirminis filosofijos uždavinys. Ar žinai?

Pirminis filosofijos uždavinys – ieškoti tiesos. Tai filosofija daro kritikuodama, atskleisdama dogmas, naikindama tabu ir visada jausdamasi atvira viskam.

Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai? 0

Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai?

Logika, pažinimo teorija, mokslo teorija, metafizika, antropologija, etika, kalbos filosofija, socialinė filosofija, politinė filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, technikos filosofija, estetika ir meno filosofija.

0

Megaros mokykla

Megaros mokyklą įkūrė Euklidas (apie 430–360 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, kilęs iš Megaros miesto (40 km nuo Atėnų). Priklausė jis Sokratui artimiausių žmonių ratui, bet su Sokratu jį siejo greičiau asmeniški...

0

Augustas Komtas

Augustas Komtas (Auguste Comte, 1789-1857) gimė Prancūzijos pietuose, Monpeljė, mokėsi Paryžiuje neseniai įsteigtoje Politechnikos mokykloje. Filosofijos istorijoje jis buvo pirmas filosofas, studijavęs technikos mokslus. Juos baigęs, gyveno Paryžiuje, pragyveno iš matematikos pamokų. Pradedant 1818...

0

Karlas Marxas

Karlas Marxas (Karl Heinrich Marx, 1818-1883) gimė Tryre, žydų kilmės vokiečių šeimoje. Studijavo teisę ir filosofiją. Jį traukė mokslininko kelias, bet tame kelyje iškilusios kliūtys lėmė, kad pradžioje jam teko imtis žurnalisto darbo. Kurį laiką buvo...

0

Žoržas Batajė

Žoržas Batajė (George Bataille, 1897-1962) – prancūzų rašytojas, eseistas, filosofas, dažnai vadinamas „blogio metafiziku“. Gimė Billone, centrinėje Prancūzijoje. Motina kelis kartus nesėkmingai bandė nusižudyti. Tėvas sirgo sifiliu, apako. Karo metu, saugodamiesi vokiečių bombardavimo, jie...

0

Alberas Kamiu

Alberas Kamiu (Albert Camus, 1913-1960) gimė Alžyre. Čia 1930 m. baigė licėjų. 1936 m. Alžyro universitete apsigynė diplominį darbą “Krikščioniškoji metafizika ir neoplatonizmas”. Šis kraštas liko jam gimtasis. “Alžyre šunų lojimas naktį nuskardena dešimtį...

0

Emmanueelis Levinas

Emmanueelis Levinas (1906-1995 m.) gimė Kaune pagal senąjį rusų kalendorių gruodžio 30 d. Namuose ir mokykloje kalbėjo rusiškai. Mokėjo hebrajų kalbą. E. Levino šeima buvo didelė ir respektabili. Tėvas Kaune turėjo knygyną. 1916 m....

2

Žanas Polis Sartras

Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Charles Aymard Sartre, 1905-1980) romano „Šleikštulys“ herojus Antuanas Rokantenas rašo dienoraštį. „Nieko ypatinga: daiktas – tai aš pats“. „Aš egzistuoju“. Šis atradimas užgriūva Rokanteną. Kodėl? Todėl, kad jis pasijunta esąs...

0

Edmundas Husserlis

Edmundas Husserlis (1859-1938) – fenomenologijos pradininkas, sukūrė fenomenologinę pažinimo ir būties teoriją. Vokiečių filosofijoje fenomenologija užėmė pirmaujančias pozicijas. Husserlis gimė Moravijoje. Universitete studijavo matematiką ir tik vėliau ėmėsi filosofijos. Buvo Getingeno, o nuo 1916...

0

Martinas Haideggeris

Martinas Haideggeris (Martin Heidegger, 1889-1976) gimė Maskirchėje. Čia ir palaidotas. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. Studijavo teologiją, vėliau filosofiją, dvasios ir gamtos mokslus. 1915 m. Fribūre gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1917...

0

Erichas Frommas

Erichas Frommas (Erich Fromm, 1900-1980) – amerikiečių psichoanalitikas, neofroidistas, „humanistinės psichoanalizės“ atstovas. Plėtojo Zygmundo Froido požiūrį, jog pasąmoniniai veiksniai turi lemiamos įtakos asmenybės tapsmui. Tačiau, skirtingai nei Froidas, pagrindine pasąmonine galia laikė ne biologinės...

0

Siorenas Kierkegoras

Siorenas Kierkegoras (Søren Kierkegaard, 1813-1855) – danų filosofas, šiuolaikinio egzistencializmo pradininkas. Gimė Kopenhagoje. Dešimt metų studijavo Kopenhagos universiteto teologijos fakultete. Dvidešimt ketverių metų Kierkegoras sutiko keturiolikmetę Reginą Olsen. Po kelių meilės ir draugystės metų...

1

Fridrichas Nyčė

Fridrichas Nyčė (Friedrichas Nietzsche, 1844-1900 m.) gimė liuteronų pastoriaus šeimoje. Kai jam buvo 4-eri, tėvas, parkritęs ant laiptų, susitrenkė galvą ir, metus kentęs beprotybę, mirė. Nyčė augo globojamas motinos ir sesers. Studijavo Bonos ir...

0

Georgas Hegelis

Georgas Hegelis (Georg Wilhelm Friedrich Hegel, 1770-1831 m.) gimė Štutgarte. Studijavo Tiūbingene, draugavo su F. W. J. Šelingu ir F. Hiolderlinu. Dirbo kaip privatus mokytojas Berne (Šveicarija), Frankfurte prie Maino. Dėstė filosofiją Jėnos universitete,...

0

Džonas Stiuartas Milis

(John Stuart Mill, 1806-1873 m.) – britų utilitaristas. Milio tėvas Džeimsas Milis buvo filosofas, utilitaristo Džeremio Bentamo draugas. Sūnaus neleido į mokyklą, mokė pats. Dvidešimties metų sulaukęs Džonas Stiuartas Milis išgyveno dvasinę krizę, apie...

0

Džeimsas Viljamas

Džeimsas Viljamas (William James, 1842-1910 m.) – amerikiečių psichologas ir filosofas pragmatistas. Nuo kitų pragmatistų Džeimsas skyrėsi tuo, kad jį domino ne filosofinių sąvokų savaiminis aiškumas, o jų egzistencinė prasmė. Jį galima net laikyti...

0

Džeremis Bentamas

Džeremis Bentamas (Jeremy Bentham, 1748-1832 m.) – britų utilitaristas. Rašė apie teisę ir moralę. Juristo sūnus, studijavo teisę. Stengėsi patobulinti britų jurisprudenciją: siūlė idėjas tobulai teisės sistemai sukurti, įvairius praktinius „laimės kiekį“ didinančius projektus....

1

Imanuelis Kantas

Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724-1804 m.) – lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas. Gimė Karaliaučiaus amatininko šeimoje. Žymūs Vokietijos universitetai siūlė jam filosofijos katedras, bet savo gyvenimą Kantas susiejo su Karaliaučiaus universitetu...

2

Artūras Šopenhaueris

Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer, 1788-1860 m.), jo filosofijos išeities taškas buvo Kantas: jis kaip ir Fichtė, toliau plėtojo Kanto pažiūras, bet kita kryptimi – tokia kryptimi, kuri atitiko jo laikais besiformuojančių specialiųjų XIX a....

0

Johanas Gotlybas Fichtė

Johano Gotlybo Fichtės (Johann Gottlieb Fichte, 1762-1814 m.) filosofija – metafizinė hipotezė apie būties prigimtį. Tikroji būtis jam buvo panaši į idealą – į sąmoningą, laisvą, individualų Aš. Idealas viršesnis už tikrovę, veiksmas –...

0

Tomas Reidas

Tomas Reidas (Thomas Reid, 1710-1796 m.) škotų mokyklos pradininkas, Aberdyno, vėliau Glazgo profesorius. Škotų filosofijos principinė mintis, kad egzistuoja patikimos, nors ir neįrodytos tiesos. Pažiūros Akivaizdžios tiesos. Protas savaime žino kai kurias tiesas anksčiau,...

0

Žanas Žakas Ruso

Žanas Žakas Ruso (Jeanas Jacquees Rousseau, 1712-1778 m.) natūralumo, kuris jam reiškė pirmykštį būvį, apaštalas. Teiginys, kad lygybė yra aukščiausia žmogaus teisė, o nelygybė – didžiausias blogis – Ruso dogma. Jo koncepcija priešinga Hobso...

0

Žanas Leronas Dalamberas

Žanas Leronas Dalamberas (Jeanas Le Rond d‘Alembert, 1717-1783 m.) buvo iškilus matematikas; matematika ir matematinė fizika tapo jo filosofijos šaltiniu. Jis buvo ne moksliniams tyrinėjimams atsidavęs filosofas, bet – kaip ir Niutonas – mokslininkas,...

0

Martinas Buberis

Martinas Mordechajus Buberis (1878-1965 m.) – filosofas ir teologas, gimė Vienoje 1878 m. vasario 8 dieną. Po tėvų skyrybų berniukas apsigyveno pas senelius Lvove, kuris jau nuo Žečpospolitos padalijimo priklausė Austrijai-Vengrijai. Senelis Solomonas Buberis,...

0

Etienneas Bonnot de Condillacas

Etienne‘as Bonnot de Condillac’as (1715-1780 m.) žymiausias empirizmo atstovas Prancūzijoje. Jis apribojo filosofiją psichologijos problematika, traktuodamas psichologiją grynai sensualistiškai; suteikė empirizmui griežtesnį pobūdį, pabrėždamas ženklų reikšmę pažinimo pažangai; Loko filosofiją papildė nominalistiniu elementu. Įsimintinas...

0

Volteras

Volteras (Franncois-Marie Arouet, 1694-1778 m., pasivadino savo pavardės anagrama ir šia pravarde įėjo į istoriją) – prancūzų rašytojas ir filosofas. Voltero pažiūros aiškiai išreiškė bendriausius Apšvietos idealus: išaukštinti protą, gamtą ir žmoniją. „Proto“ idealas...

0

Adamas Smitas

Adamas Smitas (Adam Smith, 1723-1790 m. – škotų ekonomistas ir filosofas, sukurė pirminę politinės ekonomijos versiją, kuri iš esmės buvo klasikinis utilitarizmo principo pritaikymas, t.y. požiūrio, jog tikrasis doro elgesio tikslas yra visuotinis gėris...

0

Žiuljenas Ofre de La Mettrie

Žiuljenas Ofre de La Mettrie (Julien Offray de La Mettrie, 1709-1751 m.) – prancūzų mokslininkas, filosofas materialistas. Pirmas Prancūzijoje nuosekliai išdėstė mechaninius materijos principus. Jo teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus...

0

Deividas Hiumas

Deividas Hiumas (David Hume, 1711-1776 m.) buvo ir filosofas, ir valstybės vyras, bet netapo nei knyginiu mokslininku, nei pedagogu. Jo, kaip istoriko, politiko, ekonomisto išsilavinimas turėjo reikšmę bendrajai jo filosofijos orientacijai. Hiumo biografijos schema:...

0

Džordžas Berklis

Džordžas Berklis (George Berkeley, 1685-1753 m.) gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Airijoje. Studijavo Dubline. Vos baigęs studijas, dar visai jaunas, išleido svarbiausius savo filosofinius veikalus. 1729-1731 m. misionieriškais tikslais lankėsi Amerikoje. Jis plunksna...

0

Džonas Lokas

Džonas Lokas (Johnas Locke‘as, 1632-1704 m.) kilęs iš laisvamaniškos šeimos, brendo pažangių idėjų atmosferoje. Jį traukė aprašomoji gamtotyra ir medicina; gavo profesionalaus gydytojo išsilavinimą. Likimas jį suartino su Anglijos valdančiaisiais sluoksniais ir nukreipė valdininko...

1

Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas (Isaac Newton, 1642-1727 m.) – mokslininkas matematikas, fizikas, astronomas – puikiai suderino matematiko ir eksperimentatoriaus, atradėjo ir sistemintojo talentus. Specialūs moksliniai tyrinėjimai, jį atvedė iki filosofinių problemų. Šis religingas ir tikėjimą praktikuojantis...

0

Aurelijus Augustinas

Aurelijus Augustinas (Šv. Augustinas, 354-430 m.) gimė Tagastėje. Jo tėvas buvo pagonis, o motina – krikščionė. Dirbo retorikos mokytoju Kartaginoje, Romoje ir Milane. Motinos buvo auklėjamas krikščioniškai, jos įtakai nepasidavė. Iš pradžiu žavėjosi manicheizmu,...

2

Tertulianas

Kvintas Tertulianas (160-220 m.) gimė Afrikoje Kartaginoje, manoma, centuriono šeimoje. Jaunystėje buvo priešiškas krikščionybei, gyveno laisvai. Mokėsi Cicerono tradicijas tęsiančioje lotynų retorikos mokykloje. Dirbo teisininku Romoje. Vėliau grįžo į Kartaginą, apie 185-197 m. atsivertė...

0

Origenas

Tuo pačiu metu, kada iškilo neopitagorizmas ir neoplatonizmas ėmė formuotis nauja filosofija – krikščionių filosofija. Pirmasis jos kūrėjas buvo Origenas (185-254 m.). Dėl nepaprasto darbštumo pramintas Adamantinu, buvo didžiausios šlovės susilaukęs bei įtakingiausias krikščionių...