Cognosce te ipsum
Egzistencinei kino filosofijai skirto kurso audio įrašai padaryti 2013 metais LEU, filosofinės antropologijos magistro studijų programoje. Po kiekvienu garso įrašu yra pateiktas glaustas paskaitos aprašymas, studentų užduotys ar aptariama literatūra, straipsniai, filmai, filosofai, režisieriai....
Šis seminarų ciklas įrašytas 2013 metais, Lietuvos Edukologijos universitete. Profesorė Jūratė Rubavičienė (Baranova) kartu su „Šiuolaikinės filosofinės antropologijos“ pirmo magistrantūros kurso dalyviais tyrinėja G. Deleuze’o filosofiją. Daugiausia remiamasi angliškais arba rusiškais vertimais, įdomesnes vietas...
Šie megėjiški garso įrašai nuneš jus į 2013 metų Vilniaus rudenį, į T. Ševčenkos g. 31, antrąjį aukštą, kur jūs, kartu su kitais studentais, dėstytojos kabinete, pasinersite į argentiniečių rašytojo pasaulį. Filosofė pasakoja apie...
Sudarytojas Antanas Andrijauskas„Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos“ (2020) Išleido: LKTI Puslapiai: 656 ISBN 978-609-8231-17-5 Šis leidinys – tai pirmas bandymas Lietuvoje viename leidinyje įvairiais požiūriais aprėpti gausų Martino Heideggerio (1889–1976) filosofijos idėjų lobyną....
Dabartinėje žinių visuomenėje mus vis daugiau supa medijos ir technologijos. Atrodo, technologijos išlaisvina mus darydamos gyvenimą lengvesnį ir patogesnį. Drauge tiek individai, tiek ištisos visuomenės pasidarė priklausomi nuo įvairių technologinių sprendimų. Technologijos ne tik...
Kai prieš kelerius metus po ilgos pertraukos tapytojas Šarūnas Sauka surengė savo darbų parodą, į ją plūdo minios lankytojų. Tapytojo darbai neretai apibūdinami kaip šokiruojantys, tačiau juos tyrinėjanti filosofė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr....
LMA HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUS, LIETUVOS SOCIALINIŲ TYRIMŲ CENTRAS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS ir LIETUVOS KOMUNIKACIJOS DRAUGIJA pakvietė į mokslo konferenciją „KASdienybės vertybiniai aspektai“, kuri įvyko 2017 m. vasario 2...
1993 metais Vytautas Kavolis pasiūlė išeivijoje jo su bičiuliais suburtos Santaros-Šviesos konferencijas rengti ir Lietuvoje. Nuo to laiko jos vyksta kasmet: iš pradžių rinktasi Anykščiuose, dabar – Alantoje. Pirmieji suvažiavimai vyko dalyvaujant Vytautui Kavoliui, Ritai...
2016 m. gegužės 6-7 dienomis vyko Lietuvos filosofų draugija, VU Religijos studijų ir tyrimų centras ir VU Filosofijos bei Filosofijos istorijos ir logikos katedros organizuota konferencija skirta apsvarstyti modernybės, postmodernybės ir šiuolaikybės sampratas. J....
Prof. Skirmanto Jankausko monografijos „Platonas: filosofavimas grožio akivaizdoje“ pristatymas. Dalyvauja Vytautas Ališauskas, Jūratė Baranova ir Skirmantas Jankauskas. Moderatorius – Naglis Kardelis. „Vaithediškai žvelgiant, filosofija yra tarsi koks Stelmužės ąžuolas. Jo šerdis – Platono ar,...
2016 metais vasario pabaigoje Vilniaus knygų mugėje pristatyta daug įvairių naujų leidinių. Nors filosofijai skirtų knygų leidyba nėra gausi, tačiau bent kelis kartus teko rinktis vieną iš dviejų ar net trijų tą pačią valandą...
2015 m. Vilniaus knybų mugėje vykęs filosofijos profesorės Jūratės baranovos naujos knygos pristatymas „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo”. Ši knyga – pirmas mėginimas vertinti Ivanauskaitės kūrybos palikimą, įminti jos fenomeno paslaptį. Dalyvauja:...
2015 m. Vilniaus knygų mugėje vykusi diskusija „Kūrybos visuomenės diskursas”, tai Tomo Kačerausko knygos „Kūrybos visuomenė“ ir Richardo Floridos knygos „Kūrybinės klasės iškilimas“ vertimo pristatymas. Dalyvauja: J. Baranova, T. Kačerauskas, A. Augustinaitis, G. Mažeikis,...
2014 m. lapkričio 27 dieną Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras surengė monografijos „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra” aptarimas. Sudarytoja – Rita Šerpytytė. Autoriai: Tomas Sodeika, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Kristupas Sabolius, Aušra Pažėraitė,...
2014 m. spalio 27 dieną, pirmadienį, filosofo Arvydo Šliogerio 70-mečiui pažymėti kolegos ir mokiniai Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengė mokslinę konferenciją „Arvydo Šliogerio filosofijos fenomenas” ir viešą vakarą Planetariume „Arvydo Šliogerio galaktika”. „Jubiliejus – tarsi...
Nieko nėra labiau pažeidžiamo nei paviršius. Beprotis gali sukurti didų poetinį kūrinį, tačiau tai dar nereikš vaiko, poeto ir bepročio triados. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ta pati stichija ar kaimynystė. Tačiau...
Gegužės 15–18 pirmą kartą Lietuvoje vykusioje tarptautinėje filosofijos olimpiadoje mūsų šalies atstovai pasirodė puikiai – pelnyti net trys medaliai ir pagyrimo raštas. Aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus abiturientas Lukas Jonuška, sidabro medalis atiteko taip...
Pradėjus rašyti apie Kafkos fenomeną, prisiminiau, kai mokykloje literatūros mokytoja mums skaitė ištrauką iš Kafkos „„Metamorfozės““. Skaitė taip vaizdžiai, kad apėmė nepaaiškinamas baugulis, tarsi žiūrint siurealistinį siaubo filmą. Rodos prieš akis regėjau, kaip Gregoras Zamza palaipsniui...
Kas yra realybė? Kas mūsų pasaulyje realiau už žmogaus gyvenimą? Kas galėtų atkurti jį tiksliau už realistinį filmą? Kokių reikia sąlygų, kad toks filmas būtų įmanomas? – tai keli iš daugybės klausimų, kurie sukosi...
Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...
„/…/ Jis yra viskas, aš esu niekas, išskyrus tai, kad esu jo dalis.“[1] Režisierius Rainer Werner Fassbinder filme „Marta“ / „Martha“ (1974) pasakoja dramatišką santuokos istoriją. Trisdešimt vienerių metų moteris atostogauja su tėvu Romoje,...
2013 lapkričio 14 d. „Meno avilio“ Mediatekoje, Vilniaus Mokytojų namauose vyko pirmosios lietuvių autorių parengtos kolektyvinė monografijos pristatymas. Knyga skirta kino ir filosofijos santykiui apsvarstyti. Joje nagrinėjami montažo, tapsmo, tapatybės, kasdienybės, atminties, vaizduotės temų...
Gamtos objektai egzistuoja tik netarpiškai ir vienkartinai, tuo tarpu žmogus, kaip dvasia, susidvejina, mat jis egzistuoja ir kaip gamtos objektai, bet jis taip pat egzistuoja ir sau, pats save mato, pats save daro savo...
Gadameris, interpretuodamas šeštąją „Nikomacho etikos“ knygą, išskiria ir dar dvi kitas phronesis (praktinė išmintis; supratingumas) kontekste susiklosčiusias galimas žmogaus savybes: nuovokumą ir išradingumą. Kuo jos skiriasi nuo supratingumo?Aristotelis pats jų aiškiai neatskiria. Gadameris nuovokumą ir išradingumą interpretuoja kaip supratingumo...
Antikoje vyrauja filosofijos ir literatūros perskyra. Ryškiausios figūros – Sokratas ir Platonas. Logikos prioritetas prieš kūrybą. Aristofano parašytoje komedijoje „Debesys“ išjuokiamas filosofas Sokratas, kaip vaikščiojantis oru ir mąstantis apie saulę. O Platono parašytoje...
Jautrumas skausmui ir abstrakti pareiga. Kantas buvo būtinas Rorty tam, kad išryškintų savo paties filosofines nuostatas – radikalų antikantizmą. Neigdamas Kantą, Rorty teigė savo pragmatizmą. Pasak jo, Kantas svarsto nepraeinančias, amžinas problemas. Rorty siekė...
Deleuze‘as: Proustas kaip rašymo mašina. Marcelis Proustas – rašytojas kaip filosofas. Jis nerašė filosofijos traktatų, tačiau jo tekstai provokuoja ir inicijuoja filosofines interpretacijas. Deleuze‘o požiūris į Proustą kaip į ženklus gaminančią rašymo mašiną neigia...
Argentina. Kas gi tai per šalis? Kokia jos kultūra? Koks žmonių mentalitetas? Kokių tikslų jie turi? Kokie jų tarpusavio santykiai, kokia bendravimo kultūra? Buenos Aires. Pilna literatūrinių įvaizdžių: iš ten kilęs Julio Cortazaras, ten...
Franzas Kafka – rašytojas kaip filosofas. Jis nerašė filosofijos traktatų, tačiau jo tekstai provokuoja ir inicijuoja filosofines interpretacijas. Blanchot: Kafka ir „neliteratūrinė tiesa“. Literatūra kaip apgaulė. Blanchot taip pat kaip ir Kristeva, kuri rašė...
Meilė kalbai. Neabejotinas kalbos raiškos talentas. A. Šliogeris mąsto schematiškai, aiškiai ir skaidriai. Jis rutuliuoja ir skleidžia vieną aiškią – iš anksto pasirinktą mintį. Šiuo aspektu A. Šliogeris – modernistas. Tačiau jo rašymas –...
Kierkegaard‘o žmogaus antropologinė formulė: žmogus – tai aukojantis gyvūnas. Kierkegaard‘o veikalo „Aba-arba“ I-ojo tomo herojus – Suvedžiotojas-estetas. Veikalo „Aba-arba“ II-ojo tomo herojus – etikas, teisėjas Viljamas. Veikalo „Baimė ir drebėjimas“ – herojus Abraomas. Prisiminkime...
Nietzsche parašo tekstą Apie istorijos žalą ir naudingumą gyvenimui. Jis meta iššūkį istorinio jausmo pertekliui jo laikmečio kultūroje. Jis polemizuoja su istorijos kaip grynojo mokslo samprata. Istorija turi tarnauti paties gyvenimo neistorinei galiai. Istorijos...
Deleuze‘as – filosofo kaip kūrėjo laikysenos praktinis įkūnijimas. Filosofija, literatūra, mokslas. Deleuze‘o knygose apie Nietzsche‘ę ir Kantą randamas dėmesys literatūrai. Deleuze‘as sako „Psichiatras – tai ne tik gydytojas, bet ir mokslininkas. Tačiau terapinių galių...
2013 vasario 28 d. A. Mokslininkų rūmuose vykęs A. Šliogerio ir V. Gusto knygos „Pokalbiai apie esmes” knygos pristatymas. „Pokalbiai apie esmes”, tai dviejų filosofų, mokytojo ir mokinio pokalbis apie gyvenimą ir filosofiją. Ši...
Arūnas Sverdiolas „Kultūra lietuvių filosofų akiratyje” Leidykla: Apostrofa Vaizdo įrašas iš 14-os tarptautinės Vilniaus knygų mugės. Ten vykęs Arūno Sverdiolo knygos „Kultūra lietuvių filosofų akiratyje“ pristatymas. Monografija pristatanti Lietuvos filosofijos kelią. Knygoje pateikiami ilgamečiai Arūno...
S. Freudas kūrybiškumo šaltinį įžvelgė kūrėjų vaikystės traumose, lygino meną su neurotiniu fantazavimu. Jam krito į akis, kad daugelyje vadinamųjų psichologinių romanų vaizduojamas tik vieno veikėjo, pagrindinio, vidus, lyg rašytojas tūnotų jo sieloje. Jo...
Kažkodėl pastaruoju metu imu pastebėti vis daugiau raudonos spalvos. Jūratė S. Surengė parodą, kurios pagrindinė tema buvo tiesiog tai, kas raudona. Viskas parodoje buvo raudonos spalvos: ir eksponatai, ir vienkartiniai indai, kažkokie raudoni makaronai,...
Naujųjų metų išvakarėse gavau sveikinimą. Skaitau: „Sveikinu tave labai su visais tais dalykais, kuriuos mirtingieji vertina ir kurie nemirtingiesiems kelia nuobodulį. Bėda, kad nemirtingųjų nėra, o nuobodulys forever.“ Skaitau ir įsivaizduoju, kaip bičiulis vienas...
Schopenhaueris nesvarstė apie amžinybę, jam ji nerūpėjo. Jis domėjosi čia ir dabar besireiškiančia gyvenimo realybe kaip neišvengiama kančia. Savo skaitytojus Schopenhaueris tikino, kad žmogus yra nepajėgus nusikratyti pamatinės gyvenimo kančios. Kančia tik keičia savo...
Naujausi komentarai