Aistra

Kiekviena emocija yra ramsčių ir padargų numetimas į šalį, žemės išsprūdimas iš po kojų, apkvaitimas. Mes sakome „fall in love“; meilė – ne tik kažkas, kas mus ištinka ir nukrenta ant mūsų kažkur iš anapus, kažkas, ko neįmanoma gauti pagal užsakymą; ji pati yra nuopolis. Ši erotinė aistra paverčia antrąjį kita būtybe – deive ar tigre, dievu ar vilku. Jeigu kūniška meilė – pats intensyviausias mums žinomas malonumas, taip yra todėl, jog niekada nesame taip pažeidžiami, kaip įsimylėję. Dusinančio erotizmo karštyje suvokiame, ką reiškia draudimas pražudyti save, atsiduodant meilei. Mylėti – tai bučiniais ir glamonėmis, švelnumu ir kankinimais užlieti žmogų, su kuriuo susitikome visai atsitiktinai, priverčiant šią esybę prarasti galvą šventoje ir demoniškoje dykroje, kur ši būtybė bus prarasta mums.

[Lingis A. Pavojingos emocijos//Palaiminimai ir prakeikimai. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 2002. P. 85,86]