Idealusis pasaulis

Ryškiausias graikų idealistas – Platonas (427-347 a. prieš Kristų) teigė, kad nežemiškasis idealusis pasaulis turi savo tvarką. Jo centre yra visos esamybės pradžia – visiškas (absoliutus) dvasiškumas. Apie dvasiškumo centrą spiečiasi idėjos – nežemiško pasaulio protingumo išraiška. Apie idėjų sferą skrieja sielos – nežemiško pasaulio gyvastingumo liudijimas. Sielos yra nevienalytės – jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties), impulsyvumo (trokšta judėti, veikti), ir juslingumo (sąlyčio su tuo, ką galima veikti, siekimo).

Siela yra žmogaus lemtis. Kokią sielą žmogus gavo, tokį jis gavo ir gyvenimą. Žmones, gavusius sielą su stipriu jusliniu pradu, trauks paprastas daiktiškas gyvenimas – jie mylės žemę, darbą, namus ir šeimą. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių, sieks kažko daugiau. Jiems rūpės visų žmonių, viso miesto, visos valstybės reikalai. Arčiausiai idėjų sferos skriejusią sielą gavę žmonės bus įžvalgūs, apskaičiuojantys, susivaldantys, moką visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima linkme, žodžiu, – protingi.