DAO
Dao tuščias, tačiau imi iš jo, ir niekada nėra jam pabaigos. Jis toks gilus – lyg protėvis vienvaldis visa ko. Jis ašmenis nudildo, išnarplioja iš painiavos, jis slepia šviesą savyje, pasineria į dulkes. Jis toks neišmatuojamai tamsus, kad, rodos, jo išvis nėra. Aš nežinau, iš ko jis gimęs, bet regis man, kad buvo jis anksčiau negu dangaus valdovas.
[Religijų istorijos antologija. III dalis. Konfucianizmas. Daoizmas. Šintoizmas. Vilnius: Vaga. 2002. P.128]
Dalintis:
Naujausi komentarai