Voro ir voratinklio simboliai

M. K. Čiurlionio paveikslas – Kosminis voratinklis “Saulės sonata” (finale). 1907

Voras (pajonka) neatsiejamas nuo voratinklio.

Lietuvių tradicijoje voras siejamas su laime: tikima, jeigu voras ant siūlo leidžiasi, reiškia, kad jis neša laimę. Vadinasi, voras siejasi su mitine Laima, kuri ir yra tos laimės dalintoja. Voras siejamas ir su laiku: jei jis ant siūlo prieš akis leidžiasi iki vidurdienio – neša laimę, jei po vidudienio – nelaimę. Tikima, kad voras gali “pranašauti” ir mirtį, jei nusileidžia ant galvos. Lietuvių tradicijoje su laiku artimai susijusi ir Laimai-Dalia, kaip gyvenimo trukmės ir likimo lėmėja. O laikas susijęs su likimu, nes pastarasis įsikūnija laike. Panašiai ir Arijadnės siūlas graikų mitologijoje susijęs su laiko tėkme, atminti laike, nes padeda prisiminti kelią atgal iš tamsaus labirinto į šviesą.

Graikų mitologijoje voras susijęs su svarbiausia deive Atėne. Puikios audėjos ir verpėjos Atėnės mokinė Archnė, paprasto amatininko duktė, tapo nemenkesne audėja už pačią deivę. Ji pagyrūniškai skelbėsi esanti net geresnė. Atėnė pasirodė jai, apsimetusi sene, ir patarė gailėtis, nes žmogui reikia būti nuolankiam prieš dievus. Bet įžūli Arachnė iškvietė Atėnę į varžybas. Šioji priėmė iššūkį. Deivės nuostabai mergina išaudė nei kiek ne menkesnį audinį už jos. Atėnė pasipiktinusi sudraskė Archnės audinį ir sušėrė jai per veidą su šaudykle. Arachnė, slegiama kaltės ir apmaudo, pasikorė, tačiau Atėnė ištraukė ją iš kilpos, bet pavertė kabančiu ore voru, pastoviai verpančiu ir audžiančiu, kaip Arachnė.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad M. K. Čiurlionis, kuriam būdinga savitai ir jautriai aktualizuoti tradicinius ir archetipinius simbolius, įdomiai interpretavo mitinį voratinklio įvaizdį paveiksle “Karalaitės pasaka”. Jame voratinklis iškyla kaip darnios Visatos ir dieviško plano simbolis. Šalia šviečiančių žvaigždžių pavaizduotas varpas, budinantis šviesiai ateičiai, o prieš jį – didžiulis voratinklis. Tai nėra paprastas kaimo gamtos voratinklis. Jis milžiniškas, kosminis. Visata prilyginama dideliam voratinkliui, kurio siūlų sankirtose yra žvaigždės – taip išreiškiama idėja, jog visi reiškiniai yra neatsiejamai vienas su kitu susiję. Juk voratinklis, patemptas vienoje vietoje, atitinkamai pakis ir kitose. Galima pastebėti, kad panašiai naudojami ir similinės magijos principai religijoje – tikima, kad manipuliuojant simboliu, galima pakeisti realybę. Kitaip tariant, pagal mitinę pasaulėžiūrą manoma, kad su tikėjimu atliekami ritualiniai arba simboliniai veiksmai gali turėti įtakos Visatai, viso pasaulio gyvenimui, keisti tikrovę, likimą, kitaip tariant, daryti stebuklus.

[Parengta pagal Vytauto Tumėno tekstą “Sakralioji šiaudinių sodų simbolika ir jos atitikmenys Rytų kultūrose”. ]