Kas yra sąmonės filosofija? (III dalis)
- Sudėtinga sąmonės problema
„Sudėtingą problemą“ geriausiai apibendrina klausimas: kaip psichikos būsenų kokybiniai aspektai susiję su neuroniniais procesais, ir kodėl jie apskritai egzistuoja? Anksčiau nurodyti klausimai vargu ar gali būti išaiškinti empiriniais metodais. Žinoma, patirtis gali mus įtikinti bendruoju teiginiu, kad smegenys gamina sąmonės tiesas. Tačiau, tai nepašalina „sudėtingos problemos“, bet tik konkretizuoja ją: kaip ir kodėl smegenys pagimdo sąmonę?
- Mokslininkė Mary
Jackson sugalvojo šį mintinį eksperimentą tam, kad suformuluotų pažinimo argumentą, argumentą prieš fizikalizmą. Įsivaizduokite neurologę Mary. Visą gyvenimą ji praleido juodame-baltame kambaryje. Ją mokė per juodą-baltą monitorių, ji skaitė juodai-baltas knygas, net jos oda atrodė tik kaip pilkos spalvos pustonis. Mary niekada nematė gėlių, bet buvo neurofiziologijos specialistė ir žinojo absoliučiai viską apie tai, kaip žmonės suvokia spalvas, kokie tuo metu vyksta procesai smegenyse, kokie randasi fiziniai faktai. Atkreipkite dėmesį: ji žino visus fizinius faktus. Vieną dieną Mary išleidžia iš kambario. Ji išeina ir pamato pirmą kartą raudoną rožę. Jackson užduoda klausimą: ar ji gavo naujų žinių?
- Fizikalizmas
Tai filosofinė pozicija, kuri teigia, kad realūs yra tik fiziniai įvykiai ir objektai, t. y. fiziniai faktai. Fiziškumo kriterijumi yra erdvinis matas (medžiaginis) ir jo išmatavimas. Savo ruožtu, pagal fizikalizmą (arba materializmą), sąmonė įkūnija fizinį procesą ir gali būti visiškai redukuojama iki smegenų fizinio aktyvumo kaip medžiaginio substrato.
- Funkcionalizmas
Tai teorija arba teorijų kompleksas, kuris aiškina sąmonę kaip tam tikrą funkcinę būklę. Sąmonė, tai ne objektas ar ne subjektas, o konkretus procesas ar funkcija, t. y. tam tikrų operacijų ir veiksmų grupė, kurių disponavimas yra pakankamas tam, kad būtų konstatuota „sąmonė“. Tokio sąmonės aiškinimo išvada yra hipotezė apie galimybę perduoti ir gaminti sąmonę (tame tarpe ir dirbtinio intelekto forma).
- David Chalmers
Tai vienas iš pirmaujančių šių dienų sąmonės filosofų. Žinomas tapo dėl sąmonės problemos padalinimo į lengvą ir sudėtingą, o taip pat dėl savo knygos „Sąmoningas protas“ (The Conscious Mind, 1996), kuri tapo tikru bestseleriu tarp profesionalių filosofų ir mokslininkų. Pagrindinė Chalmers‘o idėja yra ta, kad sąmonė negali būti nei redukuota, nei paaiškinta fiziniais faktais ir standartiniais gamtos mokslų metodais. Savo poziciją jis vadina „neredukuojamu funkcionalizmu“ arba „natūralistiniu dualizmu“. Pastaraisiais metais jis simpatizuoja panpsichizmui, tačiau pats teigia, kad tai tik vienas variantas iš visų galimų sprendimų.
- Eliminativizmas
Tai radikali natūralistinė teorija, kuri teigia, kad sąmonės sąvoka yra beviltiškai supainiota ir nenurodo jokio realaus objekto ir jokių realių savybių, todėl turėtumėte jos atsisakyti. Sąmonei apibūdinti naudojamos filosofinės koncepcijos, siekiant aprašyti, pavyzdžiui, „norus“, „svajones“, „qualia“, „subjektyvumą“, analogiškos tokiems pasenusiems samprotavimams kaip „kerėjimas“. Objektai ir reiškiniai, kuriuos nurodo šios sąvokos, iš tiesų neegzistuoja – egzistuoja kažkas kito, sudėtingesnio, pavyzdžiui, elektrocheminis smegenų aktyvumas. Todėl šios sąvokos turi būti pašalintos iš psichinės veiklos aprašymų ir psichologija turi tapti fiziniu mokslu, grindžiamu neurologijos duomenimis ir metodais. Šiuolaikinio eliminativizmo atstovė – Patricia Smith Churchland. Eliminativizmo pirmtaku gali būti laikomas filosofinis biheviorizmas.
- Epifenomenalizmas
Tai psichikos priežastingumo modelis, kurio pagrindinė idėja yra ta, kad mentalinė veikla tėra smegenyse vykstančių procesų padarinys. Pirmą kartą „epifenomenalizmo“ terminas aptinkamas 1890 m. William‘o James‘o veikale „Psichologijos principai“ (The Principles of Psychology), skyriuje „Automatinė teorija“ (The Automaton-Theory).
Parengė Živilė Filmanavičiūtė
Pagal: https://postnauka.ru/specials/philosophy-of-mind
Naujausi komentarai