Ką Albert Camus (1913-1960) veikale „Sizifo mitas“ laiko pagrindiniu filosofijos klausimu?
Egzistencijos prasmė:
Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema – savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį gyventum, ar ne, – reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą. Visa kita – ar pasaulis trimatis, ar esama devynių ar dvylikos proto kategorijų – ne tokie svarbūs dalykai. Tai jau žaidimai. Pirmiausia reikia duoti atsakymą. /…/ skubiausias yra gyvenimo prasmės klausimas. Kaip į jį atsakyti?
Kamiu egizstencinis atsakymas paremntas absurdo fenomenu. Jis atmeta religinį egzistencializmą (Kierkegaard’ą) su tikėjimo (šuolio) paradoksu ir fenomenologinį pažinimą (neesu daug su tuo susipažinęs, bet sakyčiau, gausų patirčių tirinėjimą ieškant fenomenų sąvokų ir apibrėžimų, ir gal net [fenomenų] patirčių). Ir galiausia teigia, kad absurdo akivaizdoje, kuris reiškia neproporcingų ar net nepalyginamų reikšminių junginių suvedimą į bendrą plotmę, pvz: šokti prieš kulkosvaidį su kiniškais pagaliukais, priimti moralinį sprendimą; pasirinkimą atmetant abstrakčios moralės egizstavimą. Ir nors logiškai negalima pagrįsti teisingo (moralaus) pasirinkimo, ir nors nepavyksta/negalima tikėti dieviškuoju atsakymu visviena REIKIA absurdo akivaizdoje, būti moraliu. Mirtis/savižudybė tik padeda apie tai aiškiau kalbėti.