Edmundas Husserlis

Edmundas Husserlis (1859-1938) – fenomenologijos pradininkas, sukūrė fenomenologinę pažinimo ir būties teoriją. Vokiečių filosofijoje fenomenologija užėmė pirmaujančias pozicijas. Husserlis gimė Moravijoje. Universitete studijavo matematiką ir tik vėliau ėmėsi filosofijos. Buvo Getingeno, o nuo 1916 m. – Badeno ir Freiburgo universitetų filosofijos profesorius. Savo pirmą stambesnį veikalą, „Philosophie der Arithmetik“ (1891), Husserlis parašė dar laikydamasis tuo metu vyravusių psichologizmo pozicijų. Tik kitame veikale, „Logische untersuchungen“ (1900-1901), išdėstė fenomenologijos programą ir pateikė pirmąsias fenomenologines analizes, griežtai kritikuodamas psichologizmą. Ši knyga atnešė Husserliui šlovę ir subūrė daugybę šalininkų. Trečiasis veikalas, „Ideen zu einer reinen PhAnomenologie und phanomenologischen Philosophie“ (1913), vykdymas anksčiau išdėstytą programą, gerokai peržengė jos ribas. Tai būdinga ir vėlesniems darbams, ypač „Formale und transzendentale Logik“ (1929), „Meditations cartesiennes“ (1931). Veikalai, kuriuos Husserlis paskelbė, tėra nedidelė dalis to, ką parašė; dauguma jo kūrinių liko rankraščiuose. Iš pradžių rėmęsis ankstesnėmis kitų idėjomis, vėliau Husserlis ėmėsi savų, tik retais atvejais leisdamasis į diskusijas su kitomis pozicijomis. Jo paties pažiūros nuolat kito. Dėl šios priežasties jis paskelbė tiek nedaug darbų, ir nė vienas stambesnis veikalas nebuvo baigtas spausdinti; Husserlis atiduodavo spaudai tik pirmuosius jų tomus, kiti likdavo nepaskelbti, nes atėjus laikui juos leisti, jo pažiūros jau būdavo pasikeitusios: taip nutiko su „Aritmetikos filosofija“, su „Loginiais tyrinėjimais“ ir „Idėjomis“.
Siekdami tikrumo pirmiausia turime „iškelti tarp skliaustų“ visa, kas yra anapus mūsų tiesioginio patyrimo…- sako Husserlis.