Džeremis Bentamas

Džeremis Bentamas (Jeremy Bentham, 1748-1832 m.) – britų utilitaristas. Rašė apie teisę ir moralę. Juristo sūnus, studijavo teisę. Stengėsi patobulinti britų jurisprudenciją: siūlė idėjas tobulai teisės sistemai sukurti, įvairius praktinius „laimės kiekį“ didinančius projektus. Žymiausias Bentamo pasiūlymas – „panoptikumas“ – tobulas kalėjimas. Kalėjimą Bentamas siūlė privatizuoti, pats ruošėsi jį valdyti. Buvo numatęs netgi vietą kalėjimui (šiuo metu Londone ten yra Tate galerijos vieta). Bentamo pageidavimu, jo kūno mumija po mirties liko Londono universiteto koledže, kur iki šiol ji tebelaikoma stiklinėje dėžėje. Bentamas ieškojo normos įvertinti žmonių socialinius santykius. Toks kriterijus, jo manymu, yra nauda. Bentamas yra teleologinės etikos klasikas. Ši etika poelgio paties savaime nelaiko nei geru, nei blogu; poelgio dorovinę vertę lemia iš jo kylančios pasekmės. Pasekmių gerumo kriterijumi Bentamas laiko naudą, todėl jis laikomas utilitarizmo etikos pradininku. Pasekmių naudingumas skaičiuojamas lygievertiškai įskaitant visus su juo susijusius asmenis (ir patį veikiantįjį). Bentamo utilitarizmas neigia ir etinį egoizmą (pasekmės naudingos tik man), ir etinį altruizmą (pasekmės naudingos visiems, išskyrus mane).

Jo siūlomas socialinės veiklos tikslas: Kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių skaičiui.

Pagrindiniai veikalai: „Įvadas į moralės ir teisėtvarkos pagrindus“ ir „Deontologija“ (arba kitas pavadinimas „Mokslas apie moralę“). Lietuvių kalba kol kas Bentamo darbai neskelbti.