Cognosce te ipsum
Istorikas ir geografas J. Diamondas knygoje „Žlugimas“ paaiškina, kodėl vienos visuomenės žlunga, o kitos išlieka. Pulitzerio premiją už knygą „Ginklai, mikrobai ir plienas“ pelniusio geografo, istoriko Jaredo Diamondo veikalas „Žlugimas“ atskleidžia, kodėl ilgai gyvavusios išnyksta ištisos...
Šis interviu neatsiejamas nuo nūdienos aktualijų. Kviečiame skaityti pokalbį iš ciklo Mes įdomūs vieni kitiems su istorijos ir etikos mokytoju Algiu Bitautu apie mokyklos gyvenimą ir apie politiko patirtį. Tai pirmasis Algio interviu, kuriame...
JURIJUS FELŠTINSKIS (Юрий Фельштинский) g. 1956 m. „Ar Rusijos įsiveržimas į Ukrainą tapo pirmu Trečiojo pasaulinio karo aktu? Ar galima iš Putino pasisakymų spręsti apie jo ketinimus? Ar NATO ir Rusijos susidūrimas yra neišvengiamas?...
Fernand Braudel „Civilizacijų gramatika“ (2020) Išleido: Kitos knygos Vertė: Dainius Gintalas Puslapiai: 608 ISBN: 9786094274510 Dabartiniu savo pavidalu „Grammaire des civilisations“ pasirodė 1987 metais, Paryžiuje. Pirma knygos versija išleista 1963, kaip vadovėlis vyresnėms klasėms,...
Dar lieka nustatyti pasaulio morfologijos santykį su filosofija. Kiekvienas tikras gilinimasis į istoriją yra tikra filosofija – antraip tai tik skruzdėlės kapanojimasis. Tad sisteminės pakraipos filosofas dėl savo apmąstymų ilgaamžiškumo smarkiai klysta. Jis išleidžia...
Mokslas galingas ir stebuklingas – juk dabar tyrinėtojai nutarė, kodėl Japonija yra “komunali”, o Vakarai “individualūs”. Mitas, kad Japonai visuomet susibūrę į glaudžią krūvą elgiasi klusniai ir net perdėtai mandagiai, o Vakariečiai yra stačiokai,...
Kas būtų, jei mėgintume atsakyti į Kanto trumpą klausimą: kokia būtų filosofija, jei ji kalbėtų lietuviškai? Šį klausimą reikia pratęsti: koks yra lietuviškos kalbos pasaulis? Juk kitų kultūrų gyventojai, puoselėtojai džiaugiasi savo kalbų ir...
2019 m. balandžio 18 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros profesorius habil. dr. Vytautas Ališauskas pristatė „Naująjį Testamentą“. Naujasis Testamentas – 27 įvairaus žanro veikalų, tradiciškai vadinamų...
2019 m. kovo 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatė šventus Indijos tekstus – upanišadas. Tai klajojantiems atsiskyrėliams sanjasams priskiriami tekstai, kuriuose įvyksta virsmas...
Labai abejoju, ar įmanoma įdomiau pristatyti Izraelio istoriko Harari kūrybą, nei tai padarė profesorius Zenonas Norkus šių metų (2019) Knygų mugėje. Todėl šis tekstas – tik dar vienas eilinis „pakalbėjimas“ apie plačiai pasaulyje skaitomą minimo...
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas surengė išskirtinį viešų paskaitų ciklą „Sakralūs pasaulio tekstai“, kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius. 2019 m. vasario 7 d. skaitytas trečiasis pranešimas, kuriame...
2019 m. vasario 6 d. LMA Vrublevskių biblioteka pakvietė į viešą profesoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitą. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius paskaitos metu apžvelgė...
„Keletui filosofų gali būti įdomu pažinti tiesą, tačiau liaudžiai chimeros visuomet atrodys patrauklesnės.” Kitaip tariant, kai svajotojai pradeda vaikytis savo chimeras, pradeda kartu kurstyti ir minios troškimus bei aistras. Tiek dabartiniai jaunuoliai, tiek senjorai...
1791–1822 metų istorijos drama Dramatis personae Oginskis – Mykolas Kleopas Oginskis Izabelė – pirmoji Oginskio žmona Marija – Marija de Neri, antroji Oginskio žmona Amelija – Oginskio duktė iš antrosios santuokos Kozlovskis – Oginskio mokytojas ir draugas Stanislovas Augustas –...
„Kaip malonu liautis žingsniavus priešakyje visų – kario, šventiko, industrijos boso, futbolininko – ir retkarčiais iššauti nuostabią, tikslią, gerai subrandintą, šviesos kupiną idėją!“- rašo mąstytojas Jose Ortega y Gasset savo esė apie inteligenciją. Anot...
2017 m. spalio 22 d. susitikome su gerbiamu prof. habil. dr. Antanu Andrijausku. Kviečiame klausytis pokalbio: 1. Kaip pakomentuotumėte mintį, jog gyvenimo prasmė randama labai kasdieniuose dalykuose? Kokia Jūsų kasdienybė? (Gyvenimo prasmė?) 0:06 >>...
2017 metų rugsėjo 1-ąją susitikome Kaune su filosofijos mokslų daktare Marija Oniščik. Vėsią ir lietingą dieną šildė filosofės pasakojimai apie jos meilę Kauno miestui ir architektūrinį žydų paveldą Lietuvos kultūrai. Vaizdo įrašų ciklą pradedame...
2017 m. gegužės 6 d., šeštadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) surengė kelionę po pramoninį Kirtimų rajoną. Ekskursijos organizatorius ir pagrindinis lektorius – Darius Pocevičius. Patekus į buv. Vilniaus dailės kombinato teritoriją apima jausmas, kad atsidūrei...
XVI-XVII a. literatūroje ir mene vyravo melancholiškos moters įvaizdis. Moteriška gamta buvo suvokiama Hipokrato antikinės humoralinės teorijos kontekste. Remiantis šia teorija, žmogaus temperamentą apibrėžia keturi pagrindiniai skysčiai: gleivės, kraujas, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis....
Gyvename kritinio mąstymo reikalaujančiame pasaulyje, kuriame būtinybe tapęs tariamai kritinis žvilgsnis vis dažniau tampa dogmatinių įsitikinimų pagrindu. Iš tiesų gyvename tokio kritinio mąstymo pertekliaus amžiuje. Mat kiekvienas turi teisę kritikuoti ką užsigeidęs, o bet...
2016 m. kovo 15 d. 19 val. vyninėje „La Bohème”, Šv.Ignoto g. 4/3, Vilnius vyko Vytauto Ališausko sudaryto šaltinių rinkinio „Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV–XVIII a.)“ pristatymas. Dalyvauja Vytautas Ališauskas,...
Vyresnieji Aleksandro draugai, ypač Parmenionas, pamatę, kad lyguma tarp Nifato kalnagūbrio ir Gordijų kalnų nušviesta barbarų kariuominės ugnimis, o nuo jų stovyklos sklinda neaiškus gaudesys, lyg bekraštės jūros ošimas, nustebo dėl tokios priešo gausybės...
2015 m. spalio 26–27 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Simbolis Lietuvos kultūroje“. Dalyvavo pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Čekijos. Dėl pranešimų įvairovės ir gausos, vaizdo įrašai pateikti...
Santara – tai pasaulio ir individo laisvės išsiilgusių žmonių intelektualaus nerimo prieplauka, nehierarchizuotas sambūris, organizacija be organizacijos, tvarus darinys, gaivinantis nepatiklius protus ir įtarias širdis gyventi nepriimant jokių autoritetų it dievų iš mašinos. Santariečiai...
Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą,...
Vilniaus knygų mugėje vykęs Manaro Hammado knygos „Vilniaus universitetas: semiotinis architektūros ir planų tyrimas“ pristatymas. Dalyvauja: K. Nastopka, E. Landowski, N. Keršytė, P. Jevsejevas, L. Mačianskaitė (VU)
LEU Filosofijos katedra ir LEU IF Filosofinė draugija „Eidos“ 2014 m. spalio 1 d. pakvietė į Dariaus Kuolio paskaitą „LDK politinė mintis ir jos aktualumas šiandien“. Darius Kuolys – humanitarinių mokslų daktaras, VU Filologijos...
Istoricistinis požiūris į visuomenės raidą nereiškia fatalizmo ir neveda prie neveiklumo — veikiau atvirkščiai. Daugumai istoricistų būdinga ryški „aktyvizmo” tendencija (žr. I sk.). Istoricizmas visiškai pripažįsta, kad mūsų norai ir mintys, svajonės ir išprotavimai,...
Fizikai naudoja eksperimentinį metodą, t. y. dirbtinę kontrolę ir dirbtinę izoliaciją, ir tai garantuoja panašių sąlygų atkūrimą, vėliau sukeliant atitinkamus padarinius. Šis metodas akivaizdžiai pagrįstas idėja, kad panašiomis aplinkybėmis vyksta panašūs dalykai. Istoricistas aiškina,...
Naujausi komentarai