Civilizacijų gramatika

Fernand Braudel „Civilizacijų gramatika“ (2020)
Išleido: Kitos knygos
Vertė: Dainius Gintalas
Puslapiai: 608
ISBN: 9786094274510

Dabartiniu savo pavidalu „Grammaire des civilisations“ pasirodė 1987 metais, Paryžiuje. Pirma knygos versija išleista 1963, kaip vadovėlis vyresnėms klasėms, bet švietimo sistemos specialistai nusprendė, kad ji per sudėtinga ir 1965 metais išbraukė iš mokyklos programos, tačiau ją palankiai įvertino akademinė bendruomenė. Nepaisant sudėtingų procesų analizės, tekstas parašytas paprasta, net eiliniam skaitytojui prieinama kalba, rašoma įvairiose recenzijose.

Nors ir gyvename beprecendentinio visuomenėje vykstančių procesų greičio epochoje, visgi tam tikrų civilizacinių ritmų pulsacija matuojama šimtmečiais, o gal net ir tūkstanmečiais, tad prieš šešiasdešimt metų atlikta analizė yra vis dar šiuolaikiška ir aktuali mūsų dienų skaitytojams, tapusi klasika ir dėstoma universitete.

Tirdamas skirtingų civilizacijų visuomenės raidą, mokslininkas nagrinėja geografijos, ekonomikos, demografijos, kalbos, visuomenės mentaliteto ir kitus aspektus. Jo sukurtoje trinarėje laiko sampratoje apmąstoma ilgoji gamtos, vidutinė visuomenių ir trumpa individui aprėpiama istorija.

Autoriaus metodas atsisako tiesinės ir ciklinės civilizacijų raidos sampratos, civilizacija vertinama kaip atvira, o ne uždara sistema, atmetamas požiūris į civilizaciją kaip istorinį kūną, organizmą ar personažą. Siekiama aprėpti įvairias, net ir mažas civilizacijas, nuosekliai aiškinantis visų jas sudarančių elementų saitus, tarpcivilizacines įtakas, atmetimų problemas, pripažįstant kiekvienos lokalios civilizacijos įnašą į žmonijos istoriją.

F. Braudelis, akademiko Antano Andrijausko nuomone, parašiusio išsamų įvadą šiam vertimui, suformulavo svarbiausią savo lyginamosios metodologijos principą – Vakarų civilizaciją ir jos vietą pasaulinės kultūros istorijoje teisingai galima suprasti tik lyginant įvairias jos sritis, morfologines struktūras su analogiškais kitų didžiųjų neeuropinių civilizacijų reiškiniais. Ir tuo iš esmės atkartojo Herodo bei kitų pirmųjų Senovės Graikijos istorikų įžvalgas, kad žmonės įvairiose kultūrose yra etnocentriški ir save geriau gali pažinti tik pamatydami svetimšalių akimis, palygindami save su kitų šalių bruožais.

Svarbiausias F. Braudelio įnašas į istorijos mokslą yra la longue durée – ilgojo laiko, ilgos trukmės laiko ar ilgalaikės istorijos sąvoka. Tai ilgaamžis gamtos laikas, per kurį formuojasi labai lėtai besikeičiančios civilizacijų struktūros, kurios ir buvo pagrindinis mokslininko tyrimų objektas.

Fernand’as Braudel’is (1902–1985) yra vienas iš struktūralizmo pradininkų, svarbiausias prancūzų istorikų „Analų“ mokyklos dalyvis, Pranzūzijos ir 10 kitų užsienio mokslų akademijų narys, 18 prestižinių pasaulio universitetų garbės daktaras. Kultinis jo veikalas „Civilizacijų gramatika“ išverstas į visas pagrindines pasaulio klabas.

Europos vienybė

Iškilią vienybę supraskime kaip santalką ir sutarimą, kurie europietišką civilizaciją aukštosios kultūros, skonio ir dvasios požiūriu paverčia broliška, kone vienalyte ervde, tarsi ši būtų nušviesta tos pačios šviesos. Ar galima sakyti, kad visų Europos tautų kultūra tokia pati? Žinoma, ne … Visdėlto europietiška erdvė kaip visuma pasaulio akivaizdoje sukuria gana rišlią ir patvarią kultūrinę terpę … [Tvari vienybė] Europa jau ilgą laiką yra pakliuvusi į vientisos ekonomikos tinklus, kiekvienoje epochoje jos materialinis gyvenimas sukosi aplink įtakingus, privilegijuotus centrus … [Abejotina vienybė] Kultūra vienybei pritaria, ekonomika daugmaž irgi, o politika, priešingai, šiuo atžvilgiu lieka neryžtinga. Kai kur ji teisi – vienur labiau, kitur mažiau, kai kur klysta…“ (438-451 psl.)

Susipažinti su didesne knygos ištrauka galima čia.

TURINYS

I. CIVILIZACIJŲ GRAMATIKA

1 SKYRIUS. Terminų kaita.
2 SKYRIUS. Civilizacijos studijos susijusios su socialiniais ir humanitariniais mokslais

  • Civilizacijos yra erdvės
  • Civilizacijos yra visuomenės
  • Civilizacijos yra ekonominės sąrangos
  • Civilizacijos yra kolektyvinė mąstysena

3 SKYRIUS. Civilizacijos yra tęstinumas

  • Žvilgsnis į civilizacijas iš kasdienybės perspektyvos
  • Civilizacijos ir jų struktūros
  • Istorija ir civilicacija

II. CIVILIZACIJOS UŽ EUROPOS RIBŲ

PIRMA DALIS. ISLAMAS IR MUSULMONIŠKASIS PASAULIS
1 SKYRIUS. Ko moko istorija

  • Islamas – naujoji Artimųjų Rytų forma
  • Artimųjų Rytų istorija
  • Mahometas, Koranas, islamas
  • Arabija. Ne itin urbanizuotos kultūros problema

2 SKYRIUS. Ko moko geografija

  • Islamo žemės ir jūros
  • Tarpininkavimo žemynas, arba judanti erdvė: miestai

3 SKYRIUS. Islamo suklestėjimas ir nuosmukis (VIII – XVIII amžiai)

  • Iki VII ar IX amžiaus nebuvo jokios musulmonų civilizacijos
  • Islamo aukso amžius. VIII – XII amžiai
  • Mokslas ir filosofija
  • Sąstingis arba nuopolis. XII – XVIII amžiai

4 SKYRIUS. Islamas ir jo dabartinis atgimimas

  • Kolonializmo pabaiga ir nacionalizmao jaunystė
  • Musulmonų šalys šiuolaikinio pasaulio akivaizdoje
  • Musulmonų civilizacija XX amžiuje
  • Marokas
  • Jungtinė Arabų Respublika

ANTRA DALIS. JUODASIS ŽEMYNAS
1 SKYRIUS. Praeitis

  • Geografinės erdvės
  • Kelionė po juodojo žemyno praeitį

2 SKYRIUS. Juodoji Afrika. Šiandiena ir rytojus

  • Afrikos nubudimas
  • Ekonominės ir socialinės rizikos
  • Menas ir literatūra

TREČIA DALIS. TOLIMIEJI RYTAI
1 SKYRIUS. Įžanga

  • Ką nusako geografija
  • Barbariškumas prieš civilizaciją. Istorijos liudijimai
  • Tolima kilmė. Kultūrinio pastovumo priežastys

2 SKYRIUS. Klasikinė Kinija

  • Religijos raiškos
  • Politinės struktūros
  • Socialinės ir ekonominės struktūros

3 SKYRIUS. Kinija vakar ir šiandien

  • Nelygių sutarčių laikas. Pažeminimas ir kenčianti Kinija (1839–1949)
  • Naujoji Kinija
  • Kinų civilizacija šiuolaikiniame pasaulyje

4 SKYRIUS. Indija vakar ir šiandien

  • Klasikinė Indija iki britų kolonizacijos)

5 SKYRIUS. Jūriniai Tolimieji Rytai: Indokinija, Indonezija, Filipinai, Korėja, Japonija

  • Indokinija
  • Indonezija
  • Filipinai
  • Korėja

6 SKYRIUS. Japonija

  • Senoji Japonija iki Kinų civilizacijos
  • Japonija, veikiama kinų civilizacijos
  • Modernioji Japonija

III. EUROPIETIŠKOS CIVILIZACIJOS

PIRMA DALIS. EUROPA
1 SKYRIUS. Erdvė ir laisvės

  • Europinė erdvė tampa apibrėžta. V–VIII amžiai
  • Laisvė ar, tiksliau, laisvės. XI–XVIII amžiai

2 SKYRIUS. Krikščionybė, humanizmas, mokslinė mintis

  • Krikščionybė
  • Humanizmas ir humanistai
  • Mokslinė mintis iki XIX amžiaus

3 SKYRIUS. Europos industrializacija

  • Pirmosios pramonės revoliucijos ištakos
  • Pramonės fenomeno paplitimas Europoje (ir už jos ribų)
  • Socializmas pramonės visuomenės akivaizdoje

4 SKYRIUS. Europos vienybė

  • Iškili vienybė: menas ir dvasia
  • Tvari vienybė: ekonomika
  • Abejotina vienybė: politika
  • Europa 1981-aisiais

ANTRA DALIS. AMERIKA
1 SKYRIUS. Kitas Naujasis Pasaulis: Lotynų Amerika

  • Erdvė, gamta ir visuomenė: literatūros liudijimai
  • Rasinių problemų akivaizdoje: pusėtina brolybė
  • Ekonomika išbandomos civilizacijos

2 SKYRIUS. Amerika par exellence: Jungtinės Amerikos Valstijos

  • Guodžianti praeitis: gaimybių suvestinė
  • Kolonizacija ir nepriklausomybė
  • Vakarų užkariavimas
  • Industrializacija ir urbanizacija

3 SKYRIUS. Šešėliai ir sunkumai: nuo vakardienos iki šiandienos

  • Senasis košmaras: juodaodžių klausimas, arba neišgyvendinama kolonija
  • Kapitalizmas: nuo trestų iki valstybės įsikišimo ir oligopolijų
  • Jungtinės Amerikos Valstijos pasaulio akivaizdoje

4 SKYRIUS. Anglakalbis pasaulis

  • Kanada: PRancūzija ir Britanija
  • Pietų Afrika: olandai, britai ir juodaodžiai
  • Australija ir Naujoji Zelandija, arba Britanija, pagaliau viena

TREČIA DALIS. KITA EUROPA: MASKOVIJA, RUSIJA, SSRS
1 SKYRIUS. Nuo ištakų 1917 metų Spalio revoliucijos

  • Kijevo Rusia
  • Stačiatikų religija
  • Didžioji Rusia (Rusija)

2 SKYRIUS. SSRS nuo 1917 metų iki mūsų dienų

  • Nuo Karlo Marxo iki Lenino
  • Marksizmas ir sovietinė civilizacija šiandien
  • 1961 metų spalio suvažiavimas

Žemėlapių sąrašas

Share Button
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code