Category: RYTAI

0

Permainų knyga

2019 m. birželio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tryliktasis ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docente dr. Loreta Poškaitė pristatė vieną ankstyviausių,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Maritana Larbi – „Koranas“

2019 m. gegužės 30 d. vyko vienuoliktas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos lektorė Maritana Larbi pristatė sakraliausią islamo kultūros tekstą – Koraną. Kiekvienam musulmonui Koranas yra tiesioginis Dievo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vytis Vidūnas pristato „Bhagavadgytą“

2019 m. kovo 21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Vidūnas pristatė „Bhagavadgytą“. Tai vienas garsiausių ir įtakingiausių Indijos religinę ir filosofinę mintį reprezentuojančių tekstų, dažnai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Prof. habil. dr. Audrius Beinorius „Upanišados“

2019 m. kovo 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius pristatė šventus Indijos tekstus – upanišadas. Tai klajojantiems atsiskyrėliams sanjasams priskiriami tekstai, kuriuose įvyksta virsmas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Šarūnas Šimkus „Rigveda“

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas surengė išskirtinį viešų paskaitų ciklą „Sakralūs pasaulio tekstai“, kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius. 2019 m. vasario 19 d., vyko ketvirtoji paskaita, kurioje VU Orientalistikos centro...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Prof. Audrius BEINORIUS „Pulkininkas N.V. Kordaševskis: Lietuviškas pėdsakas N. Rericho Transhimalajų ekspedicijoje“

2019 m. vasario 6 d. LMA Vrublevskių biblioteka pakvietė į viešą profesoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitą. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius paskaitos metu apžvelgė...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vytis Silius: „Moralės” universalumo kritika

2019 m. sausio 28 d. VU Filosofijos fakultete Vytis Silius (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pristatė paskutinių kelių metų, kartu su kolegomis Viliumi Dranseika ir Renatu Berniūnu, vykdytą tyrimą, komparatyvistinės ir eksperimentinės filosofijos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apskritojo stalo diskusija „Estetika ir menas dabartiniuose civilizacijų virsmuose“ (video)

  2018 m. balandžio 5 d. vyko apskritojo stalo diskusija, pasitinkant tris LMA tikrojo nario prof. Antano Andrijausko monografijas: Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017)...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Konferencija “TRADICINĖS IR NAUJOS CIVILIZACINIŲ SĄVEIKŲ SISTEMOS” (video)

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS  KOMPARATYVISTINIŲKULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Konferencija “TRADICINĖS IR NAUJOS CIVILIZACINIŲ SĄVEIKŲ SISTEMOS” 2017 m. spalio 21 d. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius surengė devynioliktą ciklo „Rytai-Vakarai:...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Naujoji Nyāya ir šiuolaikinė Indijos filosofija

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Orientalistikos centro studentai parengė visiems besidomintiems Indijos filosofija seminarų ciklą. Jų metu skaitomi įvairūs senoviniai tekstai anglų / lietuvių kalbomis. Kiekvieno susitikimo metu pristatoma filosofinė mokykla / doktrina bei...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Konferencijos „Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai“ įrašai

2017 m. vasario 18 d. vyko devyniolikta ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinė konferencija „Egzistencializmo ištakos, sklaida ir poveikis kultūrai“, organizuota Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų centro. Konferencijoje plėtotos šios temos:...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Budizmo filosofija

Tryliktas, keturioliktas ir penkioliktas „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimai skirti budizmui. Prasidėjęs Indijoje (bei dabartinio Nepalo teritorijoje), Budos mokymas ilgainiui išplito beveik visoje Azijoje ir tapo ne tik Indijos filosofijos reiškiniu, stipriai paveikė-formavo Kinijos,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mokslinė konferencija „Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste“

2017 m. sausio 14 d. Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru surengė bendrą konferenciją skirtą iliuzijos fenomenui aptarti skirtingų kultūrų kontekste. Tai pirmoji tarpdisciplininė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekiama...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vedānta (video)

Dešimtas, vienuoliktas ir dvyliktas „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Vedāntai. Pagrindiniai vedantos teiginiai išdėstyti Vedantos sūtrose. Aptariamos kelios šakos: Advaita vedanta, Višištadvaita, Dvaita ir Bhedābheda. Vedānta (advaita) [Dešimtos paskaitos skaidrės čia >>] Vedānta...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Indų estetikos teorijos (Nāṭya Śāstra)

Devintasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas indų estetikos teorijoms. Jų ištakų galima ieškoti ankstyviausiuose tekstuose (Vedų saṃhitose, Brāhmaṇose, Upanišadose). Ankstyviausias išlikęs šia tema veikalas yra Bharatamunio – „Nāṭyaśāstrai“ (II a. pr. Kr.-II a.). Bene...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mīmāṃsā

Aštuntasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Mīmāṃsāi. Tai viena iš 6 ortodoksinių hinduizmo filosofinių sistemų. Etimologija: žodis mīmāṃsā kilo nuo veiksmažodžio šaknies man (manyate), reiškiančios „mąstyti, galvoti, mintyti“, geidžiamosios nuosakos formos – mīmāṃs (mīmāṃsate),...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vaiśeṣika

Septintasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Vaiśeṣikai. Pavadinimas vaiśeṣika kilo nuo žodžio viśeṣa, reiškiančio „atskiras, išskirtas, išsiskiriantis“ bei priesagos ika. Vaiśeṣikos mokykla kalba apie tikrovę sudarančius pradus – padārthas (kategorijas). Vaišešikos dėmesys sutelktas į būties...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Nyāya

Šeštasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Njajos filosofijai. Njaja (skr. न्याय = nyāya) – Indijos filosofijos srovė, viena iš šešių astikos ir hinduizmo filosofijos mokyklų. Njaja nustato pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Penkioliktoji respublikinė konferencija iš ciklo „Rytai-Vakarai“ (video)

Kasmetinė penkioliktoji „Rytai-Vakarai“ respublikinė konferencija skirta kultūrų sąveikos problemoms, pasitelkiant įvairiuose Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo tyrimo institutuose ir užsienyje dirbančius specialistus aptariamos aktualios civilizacinės komparatyvistikos, komparatyvistinės kultūrologijos, filosofijos, antropologijos, religijotyros, estetikos, meno filosofijos ir menotyros teorinės...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Yoga (video)

Penktasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Yogai ir jos filosofijai. Žodžio yoga etimologija: „yoga“ kilo nuo šaknies yuj (yunakti; yuṅkte), reiškiančios „jungti, sujungti“ bei įgyjančios daugybę kitų perkeltinių prasmių. Yogos užuomazgų galima aptikti Indo slėnio civilizacijoje...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Sāṃkhya (video)

Ketvirtasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas skirtas Sāṃkhyos filosofijai. Sāṃkhya yra viena iš šešių pagrindinių Indijos darśanų (filosofinių mokyklų): sāṃkhya-yoga, nyāya-vaiśeṣika, mīmāṃsā-vedānta. Seminarus veda Rytų filosofijos tyrinėtojas, filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis. Seminarai nemokami, dalyvavimui registracija...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Upanišados ir jų doktrinos (video)

Trečiasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas. Seminarus veda Rytų filosofijos tyrinėtojas, filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis. Seminarai nemokami, dalyvavimui registracija nebūtina. Dėl seminarų tekstų rašykite el. paštu Catascopus9@gmail.com. Paskaitos skaidrės: Paskata: Diskusija: Visos ciklo temos:...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Vedų (Ṛgveda) laikotarpio filosofija

Antrasis „Indijos filosofijos seminarų“ ciklo susitikimas. Seminarą veda Rytų filosofijos tyrinėtojas, filosofijos magistrantas Tadas Snuviškis. Seminarai nemokami, dalyvavimui registracija nebūtina. Dėl seminarų tekstų rašykite el. paštu Catascopus9@gmail.com. Paskaita: Seminaras: Visos ciklo temos: 1) Kas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kas yra Indijos filosofija? Požiūriai ir klasifikacijos

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Orientalistikos centro studentai parengė visiems besidomintiems Indijos filosofija seminarų ciklą. Jų metu skaitomi įvairūs senoviniai tekstai anglų / lietuvių kalbomis. Kiekvieno susitikimo metu pristatoma filosofinė mokykla / doktrina bei...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Jaunasis filosofas Tadas Snuviškis: filosofija nėra tik graikų atradimas

Domiesi ir studijuoji Rytų filosofiją. Paprašysiu plačiau prisistatyti mūsų auditorijai: kas paskatino Tave rinktis ne Vakarų, bet Rytų tyrimo kryptį? Sakyčiau, jog menkas, o kartais net visiškai neskiriamas dėmesys Rytų kultūroms švietimo sistemoje, kas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

DABARTINĖ ESTETIKA IR MENO FILOSOFIJA: TARP TRADICIJOS IR INOVACIJŲ

2016 m. birželio 11 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute vyko kasmetinė penkiolikta respublikinė konferencija iš estetikos ir meno filosofijos ciklo – „DABARTINĖ ESTETIKA IR MENO FILOSOFIJA: TARP TRADICIJOS IR INOVACIJŲ“. Konferencijos organizacinis komitetas: Pirmininkas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“

2016 m. balandžio 12 d. (antradienį) vyko apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“. Pasitinkant dvi LMA tikrojo nario prof. Antano ANDRIJAUSKO monografijas, „Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas“ (2015) ir „Vaizduotės erdvės:...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Antano Andrijausko knygų pristatymas

2016 vasario 28 d. Vilniaus knygų mugėje vykęs Antano Andrijausko knygų „Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas“ ir „Amžinybės ilgesys: tradicinė indų kultūra, estetika ir menas“ pristatymas. Dalyvauja Antanas Andrijauskas, Algis Mickūnas, Vytautas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Keturioliktoji respublikinė konferencija iš ciklo “Rytai-Vakarai” (video)

2015 m. lapkričio 21 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centras pakvietė į keturioliktąją respublikinę konferenciją iš ciklo “Rytai-Vakarai”. Konferencijos „Rytai-Vakarai“ Lietuvoje pradėtos rengti siekiant skatinti domėjimąsi nevakarietiškomis kultūromis tuo metu,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kultūrų sąveika: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje (video)

2015 m. rugsėjo 19-20 d. vyko Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuota nacionalinė konferencija. Čia pateikiami antros dienos konferencijos vaizdo įrašai: Julius Vaitkevičius. Buvimas savimi ir Konfucijaus Lunyu tekstas Solveiga Žibaitė. Kinijos vietinių liaudies religijų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Diskusija „Orientalistika, civilizacinė ir kultūrinė komparatyvistika Lietuvoje: iš sovietmečio į ateitį“

Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2015 m. gegužės 12 d. vyko diskusija „Orientalistika, civilizacinė ir kultūrinė komparatyvistika Lietuvoje: iš sovietmečio į ateitį“. Dalyvauja: LMA tikrasis narys prof. Antanas ANDRIJAUSKAS, prof. Audrius BEINORIUS, dr....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

A. Mickūnas „Dualistinės Vakarų metafizikos kritika“ (V d.)

Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto organizuotas prof. Algio Mickūno paskaitų ciklas [2015 vasario 18-25 d.]. Penktos dienos paskaitose profesorius kalba apie hermeneutiką, 2 hermeneutinius ratus, pasitelkiant Indijos kultūrą, indų kosmologiją kaip pavyzdį. Toliau plėtojama istorijos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Apie savitvardą 0

Apie savitvardą

Didybei tvirtai pasirinkusio kelią Didingiausi kalnai neprilygs. Jei valdais su vargu, suvaldyk bent liežuvį, – Nepataisoma bus jo byla. Įskaudinęs kitą nors kartą, prarasi, Ką dharmo kely įgijai. Kai žaizda padaryta peiliu, ji užgyja,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Apie supratimą iš pirmo žvilgsnio 0

Apie supratimą iš pirmo žvilgsnio

Suprantantis kitą be žodžių, iš žvilgsnio, Puošia pasaulį visad. Kaip veidrody tai, kas prieš jį, atsispindi, Taip veide atsispindi siela. Kas moka įžvelgti širdį iš veido, Tam jokių žodžių nereiks. Iš kitų išsiskiria esmę...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Apie draugų pasirinkimą 0

Apie draugų pasirinkimą

Draugu pasirink atsikračiusį ydų, Be blogų paskatų ir minčių. Išnaikinusį ydas nelengva surasti, Pažinusį tiesą – sunkiau. Geras ir blogas savybes pasvėręs, Suprasi esmę žmogaus. Elgesys parodo visą menkystę Arba didybę žmogaus. Artimųjų neturinčių...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Apie teisingumą 0

Apie teisingumą

  Jei versi meluoti savąją širdį, Pavirs ji pati pelenais. Kalbėk iš širdies einančią tiesą Ir pranoksi pačius asketus. Apvalom vandeniu išorę savo, O vidų – garbingais darbais. Tikram išminčiui vienas šviestuvas – Teisybės...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Iš „Tirukuralo“ / Palaima meilės glėby 0

Iš „Tirukuralo“ / Palaima meilės glėby

  Pabunda mūs pojūčiai meilės glėby, – Pajunta palaimą visi. Išgydoma vaistais liga, bet gražuolė Susirodžiusi išgydo pati. Ar Vaišnaus dangus – didesnė palaima Už miegą glėby mylimos? Iš kur ta ugnis, kad vėsina...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
AMŽINOJI MEILĖ 0

AMŽINOJI MEILĖ

  Mudu būsim drauge, Nepajėgs mūsų dievas išskirti. Prisiekiu, tavęs niekados nepaliksiu, Kol tau nepabosiu. Nuo šiolei gyvensim be darbo, laisvi, Ir aplenks mus nelaimės. Iškeliavome štai amžinybės šalin, Kad mūsų vardų nepamirštų. Nuostabus...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Knygos „Joga Vasišta“ pristatymas

Vasario 12 d. 17:30 val. Pranciškonų rūmuose „Piano.lt“ salėje vyko pirmą kartą lietuvių kalba išleistos knygos „Joga Vasišta“ pristatymas. „Joga Vasišta“ tai Indijos filosofijos kūrinys, atskleidžiantis savo laikmečio aukščiausios tiesos suvokimą. Vaizduojamas prieš tūkstančius...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
Senovės Indijos poezija 0

Senovės Indijos poezija

TREČIA GIESMĖ   Ardžunas pasakė:   Jeigu išmintį veritini, Krišnai, daug labiau nei atliekamą veiksmą, tai kodėl į siaubingą žygį mane skatini tu, Kešavai?   Prieštaringais, savotiškais žodžiais Tu supainioji manąjį protą; Pasakyk aiškiai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
MEILĖS GIESMĖ 0

MEILĖS GIESMĖ

  Meilė tavoji – tai paukščio meilė. Tavasis veidas – paauglio veidas. Kvepėjimas tavo – balzamo dvelksmas. Odą tavo palyginti galiu su vaisiaus švelnia žievele. Gyvybę tavo palyginti galiu su grūdo gyvybe. Tekanti saulė...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

YI JING (Permainų knyga)

Shuo Gua 1 skyrius Kadaise šviesiausieji išminčiai kūrė Permainas. Dvasios šviesybe jie įsiskverbė į tamsos slėpinynus Ir taip atrado tūkstantlapę burtažolę. Trejetu pažymėjo Dangų, dvejetu – Žemę, ir nuo jų ėmėsi skaičiuoti. Įsižiūrėdami į...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Dvasinės būtybės ir dvasinės jėgos

„Kažkas paklausė, ar egzistuoja dvasinės būtybės (qui shen)? Kaip galima paaiškinti šitai keliais žodžiais? Jei ir būtų galima paaiškinti, ar patikėtumei? Tu privalai gilintis į kiekvieno daikto principą, stengdamasis vieną po kito juos suvokti,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •