Pelevinas: Kinas ir naujienos

Taip galima priversti žmogų matyti bet kokį pasaulį, tikrą ar išgalvotą. Bet yra riba, skirianti tikrovę nuo fantazijos. Ta pati riba atskiria kiną ir naujienas. Jei kalbam grubiai ir supaprastintai, naujienos rodo tai, kas yra iš tikrųjų. Kinas rodo, ko iš tikrųjų nėra. Drauge jie daugybę kartų sukėlė pasaulyje karus.

– Kodėl? – paklausė Grymas.

– Todėl, kad senovės magai valdė tikrovę manipuliuodami šiais menais. Dažnai sumaišydavo juos arba sukeisdavo vietomis, kiną iškišdavo kaip naujienas, o naujienas – kaip kiną. Tai įmanoma, nes pašalintos galvos stebuklas abiem atvejais veikia vienodai.

– Tu supranti, ką jis kalba? – paklausė Chloja.

– Aš suprantu, kad kiną galima iškišti kaip naujienas, – atsakė Grymas. – kai naujienose paodo tai, ko nebuvo. Arba… – jis prisiminė bėgantį per mūšio lauką vaikiškų žarnų mėgėją, – tarsi ir buvo, bet netiesa… bet kaip naujienas galima iškišti vietoje kino?

Chloja grįžtelėjo į žmogų ir šiek tiek kilstelėjo lazdą.

– Tas pats, tik atvirkščiai, – atsakė šis ir staiga supyko. – nereikia manęs mušti, gerai? Aš juk nekaltas, kad šito neįmanoma paaiškinti pirštais!

– Šnekėk paprasčiau, – paliepė Chloja, bet lazdą vis dėlto nuleido.

– Na, tai iš tikrųjų beveik tas pats, – tęsė diskursmongeris. – žmonės senovėje daug dirbdavo ir turėjo tik kelias valandas per savaitę, kai galėdavo atsipūsti priešais ekraną. Kinas jiems buvo gyvenimo enciklopedija. Iš kino žmonės sėmėsi visas savo žinias. Kinas dažniausiai būdavo vienintelis jų informacijos apie pasaulį šaltinis. Todėl, jeigu kine kurią nors tautą nuolatos rodydavo kaip žudikų ir išsigimėlių gaują, iš tikrųjų tai būdavo naujienos. Bet jas iškišdavo kaip kiną.

– Aišku, – pasakė Grymas. – Kas toliau?

– Senovės magų meistriškumas kėlė siaubą. Ypač naujienų srityje. Ir ne šiaip sau – pasaulis buvo pasidalijęs į klanus, ir kiekvienas klanas, padedamas savo magų, mėgino sukurti savo tikrovės versiją.

– O kodėl niekas nerodė tiesos? Argi visi senovės magai buvo tokie niekšingi ir pikti?

– Ne apie tai kalbame, – papurtė galvą žmogus. – Jie galėjo būti geri ir teisingi. Bet jie nuo vaikystės gyveno tikrovėje, kurią sugalvojo jų klano magai. O žmogus, net jei jis informacinis magas, pirmiausia kovoja dėl išlikimo. Kaip manai, kas turėjo daugiau galimybių išlikti – tas, kuris stengėsi įtvirtinti tradicinę tikrovės versiją, ar tas, kuris norėjo ją pakeisti? Tegul tik truputėlį?

– Turbūt tas, kuris stengėsi įtvirtinti, – atsakė Grymas.

– Jie prasidėdavo tada, kai vieno kurio klano magai kito klano tikrovę paskelbdavo blogiu. Jie patys sau rodydavo kiną, tada apsimesdavo, kad tai buvo naujienos, įsiaudrindavo ir pradėdavo tuos kitus bombarduoti.

– O naujienomis tikėjo?

– Tikėjimas čia niekuo dėtas. Magų kuriamas vaizdas tapdavo tikrove ne todėl, kad ja tikėjo, o todėl, kad galvoti kitaip būdavo pavojinga. /…/

Ištrauka:
Pelevin V. Snuff. Utopija. Vilnius: Kitos knygos. 2013. P. 177-179