SNUFF

Viktor Pelevin „SNUFF” (2013)
Išleido: Kitos knygos
Vertė: Dalia Saukaitytė

Viktoro Pelevino romanas „SNUFF“ – tai lyg įspėjimas ar netolimos ateities pranašystė, į kurią žingsnis po žingsnio rieda realios mūsų visuomenės projektas.

Tai tarsi išvirkštinis Platono „Valstybės“, Tomo Moro „Utopijos“, Tomazo Kampanelos „Saulės miesto“ ar Frensio Beikono „Naujosios Atlantidos“ variantas.

Šioje antiutopijoje Pelevinas aprašo dvi civilizacijas: Big Bizu ir  Urkainą.  Big Bizu – ore virš žemės paviršiaus kybantis ofšorys, kuriame gyvena „tikrieji“ žmonės – elitas. Ofšorio aplinkos vaizdų kilmė – neįtikėtinai tikroviška trimatė iliuzija, o suros – „geriausi žmogaus draugai“ ir partneriai, biosintetinės lėlės – robotai, į kurias įdiegtas algoritmas – programa, bendraujant atsižvelgia į viską – ką kada nors yra pasakę žmonės, į visus nesuskaičiuojamus prasmių niuansus, kurie kada nors per šimtmečius buvo pasirinkti ir išliko informaciniuose analuose. Tai dirbtinio intelekto būtybės, savo gebėjimais pranokstančios paprastą ir „natūralią“ žmogaus prigimtį.

Dopamino rezonansas – surų įrankis manipuliuoti ir valdyti hedonistinės visuomenės narius, kurių šūkį taikliai iliustruotų ši eilutė – „Kai žmones ištinka bėda, pasistenk pelningai ją parduoti kaip naujienas – ir būsi laimingas.“ Big Bizu pasaulio dievas – Manitu, įsikūnijęs kompiuterių ekranuose, kuriam organizuojami ir aukojami karai. Seksas ir Mirtis – dvi pagrindinės šio pasaulio stichijos. Urkainos žemė skirta prastuomenei, kuria manipuliuoja, režisuoja ir filmuoja snafai.

Neįtikėtina vaizduote apdovanotas rusų literatūros stilistas, psichologas ir satyrikas V. Pelevinas romane pasakoja orkų porelės – Grymo ir Chlojos nuotykius, jų pažintį su Damilola – karo lakūnu, ginkluotu filmavimo kamera, su išradingąja, už kreditą piloto įsigyta lėle Kaja.

Romane keliamas filosofinis klausimas – kas yra žmogus? Sura Kaja šopenhaueriškai apibūdina žmogaus žvilgsnį į pasaulį:

„ (…) Tu susiduri ne su realybe, o su žetonais, kuriuos tavo smegenys išduoda sau tos realybės dingstimi, beje, dažnai išduoda klaidingai. Tie žetonai panašūs kaip kazino – už vienus gauni euforiją, už kitus kančią. Kiekvienas tavo žvilgsnis į pasaulį – lošimo ant žalios gelumbės seansas. Lošimo rezultatas – pasitenkinimas arba skausmas. Ir vienas ir kitas yra cheminės prigimties ir lokalizuoti smegenyse, nors dažnai išgyvenami kaip kūniški pojūčiai. Ir šiam lošimui tau net nereikia, kad aplinkui būtų pasaulis. Didžiąją laiko dalį tiek teveiki, kad, užsisklendęs savyje, pralošinėji pats sau.“

Pelevinas įspėja mus apie humanizmo vertybių griūtį, cinizmo, pinigų kulto bei manipuliacijų pergalę ateityje. Romane kuriami patys įvairiausi personažų tipai, aptinkami ir žymūs šiuolaikiniai prototipai, kaip nuoroda į Žižeką, Larsą von Trierą ar net Tarkovskį.

Parengė: Živilė Filmanavičiūtė

Skelbtos ištraukos:
Pelevinas: Kinas ir naujienos, Iš kur viskas randasi, Jūsų ateities draugė, Revoliucijos gamyba