Iš kur viskas randasi

Iš tavęs paties. Ir įrodysiu labai paprastai. Kas yra visa tai? Ką matai, girdi, jauti ir mąstai šią akimirką. Tai sukurti galėjai tik tu ir daugiau niekas, nes mato tavo akys, girdi tavo ausys, jaučia tavo kūnas, o mąsto tavo galva. Kiti matys kitaip, nes jų akys bus kitoje vietoje. O jeigu net išvys tą patį, mąstys apie tai svetima galva, o joje viskas kitaip.

Kartais dar paisto, kad yra „apskritai pasaulis“, kuris vienodas visiems. Atsakau. „Apskritai pasaulis“ – tai mintis, ir kiekviena galva mąsto ją skirtingai. Todėl viskas bet kuriuo atveju kyla iš mūsų pačių.

Bet juk negali būti, kad aš pats būčiau susikūręs tokią kankynę? Todėl darau išvadą, kad visas šis samprotavimas tėra nuodingas proto įkandimas, o pats protas panašus į sergstintį mane žvėrį, ir mano jis yra tik tiek, kad priskirtas mano sargu. Toliau mirtingojo mintis niekada neįstengs nueiti.

(Pelevin V. Snuff. Utopija. Vilnius: Kitos knygos. 2013. P. 98)