Filosofijai skirtas tinklaraštis

Progresas 0

Progresas

Progrese privalo nebūti mirties, tai – nesiliaujanti patobulinimų seka, naujovių ir kartu psichologijos, kuri palaikytų visų šių naujovių troškimą, kūrimas – visa tai nurodo, kad pasyviai gyvenamo suvokimo lygmenyje yra visiškas pastovumas, tuščias pastovumas,...

Ar filosofija gali sugrįžti? 0

Ar filosofija gali sugrįžti?

Filosofijos gyvasties, autonomijos ir autentiškumo kriterijai du: 1) negatyvusis – būtinybė aiškiai atsiriboti nuo religijų, menų ir technologijų, čia-pasaulio daiktus ir patį mirtingąjį paverčiančių mašinomis ir įtvirtinančių mirties principą, įkūnytą milijonuose lavonų ir mumijų...

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“ 0

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“

  Trumpai tariant, pasirodo, kad erotinė mąstymo teorija, išminties meilė, nebereikalinga, o jos vietoje atsirado kur kas rimtesnių dalykų; jeigu filosofijos dar esama, jos uždavinys – triukšmingai propaguoti naujausias mokslų dogmas, asmenybės kultus, nacionalinius...

0

Nesidrovi naudotis žodžiu „filosofija“

Įvairių specialiųjų disciplinų atstovai, peržengiantys savo kompetencijos ribas ir kalbantys ne kaip specialistai, linkę manyti, kad šitaip jie patenka į filosofijos sritį. Ypač dažnai taip nutinka savotiškos „kritinės kultūros“ žmonėms, kurie, nieko nežinodami nei...

Žibuoklės 0

Žibuoklės

Štai mergaitė, patikėjusi įvairiausiais mitais, mano, kad nėra žavi, neturi gražios figūros, reikalingo nosies ilgio ar plaukų spalvos, tad visą laiką išgyvena nerimą, pyksta, ilgisi, viliasi ir svajoja apie galimybę būti kitokia. Eidama pavasario...

Filosofiniai apmąstymai 0

Filosofiniai apmąstymai

Nereikia pamiršti, kad kontempliacijai skirtas gyvenimas (bios theoretikos) yra tiek graikų filosofo, tiek ir indų išminčiaus idealas, tik nelygu, ką kas gali kontempliuoti. Vienas lietaus laše ar žvaigždėto dangaus lopinėlyje sugeba išvysti bet kokį...

Dzenas 0

Dzenas

  Dzenas nesiūlo jokio tikėjimo ir jis negarbina jokių atvaizdų, net jei jo šventyklos pripildytos Budų ir bodisatvų. Labai svarbu teisingai suprasti Dzen patirtį ir jos paradoksalų perdavimą kaip refleksinę sąmonę. Jeigu patiri dzeniškai,...

Filosofija, magija ir juokas 0

Filosofija, magija ir juokas

  Žvilgsnis į šią, į mitą panašią, apreikštą tikrovę (kheperu Egipto prasme) žymi filosofijos pradžią. Filosofiją čia suprantame kaip pažinimo siekimą ir dialektinį perėjimą nuo vaizdinių prie jų noetinių archetipų, prie dieviško intelekto, kuris...

Hermis 0

Hermis

Hermis gali būti suvoktas kaip archetipinė funkcija, kaip mitinė tam tikros rūšies paradigmų personifikacija. Dėl šios priežasties sophia perennis mokyklos tradicionalistai, sekdami dar helenizmo laikais paplitusia „lyginamąja teologija“, be jokių išsamių analitinių komentarų ir...

Pradžios ir pabaigos alchemija 0

Pradžios ir pabaigos alchemija

  Sodas yra metafora – idealus nenutapytas paveikslas, kurio atšvaitus veltui bandome įžvelgti žolėje po savo kojomis. Tačiau vis tiek visada reikia eiti, nešioti akmenis, kasti duobes, rašyti šventraščius, suvokiant, jog tavo darbas yra...

0

Mokuseno ranka

Mokusenas Hiki gyveno šventykloje Tamba provincijoje. Kartą pas jį atėjo vienas jo sekėjų ir pasiskundė, kad jo žmona yra labai šykšti. Mokusenas aplankė savo sekėjo žmoną ir parodė jai sugniaužtą kumštį priešais veidą. –...

Mažai kas susimąsto 1

Mažai kas susimąsto

  Mažai kas susimąsto, kad modernistinė kultūra, kurianti vis naujus absurdiškiausius poreikius ir vis naujas pagundas – tai kiekybės karalystė, kurioje „blogio monotonija“, deja, tik saldžių sirenų kaukę dėvi. Žmogus negali tarnauti dviem šeimininkams...

Kelias 0

Kelias

Žmogaus egzistenciją laike paprastai simbolizuoja kelias, kuriuo keliaujame: išeiname ir sugrįžtama, panašiai kaip sugrįžta namo Odisėjas įveikęs jutiminio pasaulio vandenis, kuriuose jūros dievų pyktis lydi kiekvieną, norintį ištrūkti iš sansaros rato. Odisėjas, kaip nurodo...

Siela 0

Siela

  Nesu nei meno mylėtojas banalia šio žodžio prasme, nei tikintysis, įtikėjęs jo nepakeičiama misija. Tačiau manau, kad menas yra sielos veidrodis, jeigu visuotinio skepticizmo ir rekonstrukcijos laikais dar galima kalbėti apie sielą kokiu...

Ekstravertas ir intravertas 0

Ekstravertas ir intravertas

  Aš iškėliau du, kaip man atrodo, svarbiausius priešybių tipus, kuriuos pavadinau introversijos ir ekstraversijos tipais. Jau Williamas Jamesas atkreipė dėmesį į šių dviejų tipų egzistavimą tarp mąstytojų. Jis skirstė juos į „tender-minded“ ir...

1

Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija

14-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vykęs Kristupo Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija” pristatymas susilaukė fenomenalaus anšlago. Knyga įvardinta kaip pirmoji Lietuvoje giliau analizuojanti vaizduotę, vaizduotės ir filosofijos santykį. Auditorija buvo gerokai per ankšta,...

Varpas 0

Varpas

Nagardžuna atstovauja galingai dzenbudizmo krypčiai, kita kryptis buvo Kinijos daosizmas. Pastaroji yra ontologinė, nes daosizmas ieško ne tik patirties, bet ir visatos „šaltinio“. Šis šaltinis vadinamas Dao, nors kartais Dao atrodo priklausantis nuo „to,...

0

„Kultūra lietuvių filosofų akiratyje” pristatymas

Arūnas Sverdiolas „Kultūra lietuvių filosofų akiratyje” Leidykla: Apostrofa Vaizdo įrašas iš 14-os tarptautinės Vilniaus knygų mugės. Ten vykęs Arūno Sverdiolo knygos „Kultūra lietuvių filosofų akiratyje“ pristatymas. Monografija pristatanti Lietuvos filosofijos kelią. Knygoje pateikiami ilgamečiai Arūno...

0

„Per fenomenologiją į dzenbudizmą” knygos pristatymas

Algis Mickūnas „Per fenomenologiją į dzenbudizmą” Leidykla: Baltos lankos „Mickūno tekstai yra filosofinė poezija, vietomis bangų mūšą primenantis aštrus avangardas, vietomis liūliuojanti švelni lyrika. Iš tiesų nedaug turime filosofų, kurie būtų tuo, ką jie...

0

Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas

Sud. Antanas Andrijauskas „Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas” Leidėjas: Lietuvos kultūros tyrimų institutas „Pasak senovės išminčių, negalėjimas pažinti ir yra tikrasis pažinimas. Negalėjimas nieko pasakyti yra pati įstabiausia kalba. Jos ištakos –...

Savaime 0

Savaime

  „Savaime“.  Anksčiau buvo klausiama: „Kas tai yra – juokinga?“ – tarsi už mūsų egzistuotų daiktai, turintys juokingumo kokybę, ir iki jėgų netekimo buvo mintijama apie tai (vienas teologas net manė, kad tai „nuodėmės...

Negalvok apie negalvojimą 0

Negalvok apie negalvojimą

  Esantysis protas yra tas pat, kas susipainiojęs protas, pažodžiui – protas, kuris yra. Tai protas, mąstantis viena kryptimi ir priklausomas nuo to, kur yra objektas. Kai prote yra mąstymo objektas, gimsta NUOSTATOS ir...

Kaip ideologiją traktavo Karlas Marxas (1818-1883)? 0

Kaip ideologiją traktavo Karlas Marxas (1818-1883)?

  Kaip „iškreiptą“ ir „klaidingą sąmonę“. Ideologija – teorija, daranti klaidingą prielaidą, kad idėjos valdo tikrovę ir kad vien idėjų pakeitimu galima pakeisti visuomeninius santykius. Dėmesio! Sąvokos „ideologija“ turinys vėlyvajame marksizme visiškai pasikeitė. Pavyzdžiui,...

Koks pagrindinis „postmodernybės“ filosofijos uždavinys? 0

Koks pagrindinis „postmodernybės“ filosofijos uždavinys?

  Ginti pliuralizmą nuo modernybės niveliacijos tendencijų. „‘Postmodernybės‘ dabarties diagnozė – pliuralizmas. Postmodernybė remiasi įžvalga, kad gyvenimo formų, orientacinių modelių, kalbinių žaidimų ir poreikių struktūrų įvairovė yra neišvengiama ir teisėta.“   [Wolfgan Welsch, *1946...

Iš ko pažįstame save 0

Iš ko pažįstame save

  Iš ko pažįstame save. Kai koks nors gyvūnas sutinka kitą gyvūną, iškart mintimis lygina save su juo, ko šis vertas; tą patį darė žmonės pirmykštėse epochose. Iš to darytina išvada, kad tada kiekvienas...

0

Prof. Evaldas Nekrašas apie mokslą ir filosofiją

Interviu su VU TSPMI profesoriumi Evaldu Nekrašu, kuriame vienas žymiausių Lietuvos mokslo filosofų pateikia savo pamąstymus apie mokslininko ir filosofo įkvėpimo šaltinius, politikos mokslų ir politikos filosofijos sąvokas, svarbiausias mokslo ir filosofijos sąvokas bei...