„Filosofijos klestėjimo amžius“

filosofijos mirtis

 

Šį laikmetį net galime pavadinti „filosofijos klestėjimo amžiumi“. Esama visokiausių filosofijų, jų daugiau negu reikia: sporto filosofijos, aiškinančios žaidėjams, koks jų judesys yra tinkamas, o koks netinkamas, kaip jie gali pagerinti savo žaidimą, įrodinėjančios sąžiningo žaidimo privalumus; esama sekso ir meilės filosofijų, patariančių žmonėms, kaip pasinaudoti naujausiais fiziologinių ir psichologinių malonumų pasiekimo metodais, įrodinėjančių kurios nors vienos rūšies sekso privalumus, pasakojančių apie seksą iš meilės, seksą be meilės, sutuoktinių seksą, religinį seksą, jaunuolių ir senių seksą, naujausios chemijos ir tinkamos dietos pagerintą seksą; esama mokslo, psichiatrijos ar genetikos filosofijų; be to, dar esama daugybės etninių filosofijų – Afrikos, žydų, prancūzų, vokiečių, britų, angloamerikiečių, tikrų amerikiečių, indų, pagonių, zen ir Tao filosofijų ir net socialinių, politinių ar ekonomikos filosofijų; žinoma, mes negalime nepaisyti beždžionių teisių ir šunų etikos filosofijų; o kur dar feministinė, patriarchalinė, kultūros ir istorijos, kalbos, logikos, interpretacijos, holistinė, materialistinė, realistinė, nerealistinė, postmodernioji, postpostmodernioji, geocentrinė ir policentrinė filosofija. Na, o dar esama dievo ir jo motinos mirties ir gyvojo dievo filosofijos. Kaip galima net suabejoti filosofijos gyvybe ir klestėjimu?

[Mickūnas A./ Šliogeris A. Filosofijos likimas. Vilnius: Baltos lankos. 2008. P.12]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code